Įtariant, kad prekės pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, prekės sulaikytos.

Vilniaus oro uosto poste patikrinta siunta atkeliavo iš Kinijos, ji turėjo pasiekti Kaune įsikūrusią įmonę. Muitinės pareigūnai, vertindami riziką, siuntą patikrino detaliai.

Pranešime žiniasklaidai tvirtinama, kad atidarius siuntos dėžes, jose rasta daugiau kaip 5 tūkst. vienetų įvairių telefonų ir kompiuterių priedų, dauguma jų pažymėti garsiais prekių ženklais. Tai „Apple“ bei „Asus“ kompiuterių, „Samsung“ telefonų krovikliai, planšečių ekranai, „Sony“ ir „Samsung“ telefonų akumuliatoriai, „Apple“ ausinės, „Samsung“, „Apple“, „HTC“, „Nokia“, „Huawey“ telefonų ekranai ir dangteliai.

Taip pat sulaikytos įvairios telefonų remontui skirtos prekės ir jų priedai: telefonų vidinės dalys, jungtys, mygtukai, apsauginiai stiklai, USB laidai, atminties kortelės ir kt.

Sulaikytų prekių vertė – 20 tūkst. eurų. Bus tiriama, ar šios technikos dalys ir priedai yra originalūs. Jeigu prekių ženklų atstovai Lietuvoje nustatys, kad tai klastotės, jos bus sunaikintos muitinei prižiūrint.

Su sulaikytomis prekių klastotėmis dirbantys muitinės pareigūnai gyventojus įspėja, kad būtų atidūs ne tik pirkdami telefonus ar kompiuterius, tačiau ir prisireikus juos remontuoti – ne pirmąkart muitinėje sulaikomos siuntos, kurių adresatas – technikos remontu ar prekyba užsiimančios įmonės. Numanoma, jog, siekdamos didesnio pelno, jos sugedusių prietaisų dalis pakeičia atseit originaliomis dalimis, nors iš tiesų tai – klastotės.

2015 m. Lietuvos muitinėje sulaikyta daugiau kaip 750 siuntų su 80 tūkst. vienetų prekių, kurios įtartos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu. Daugelis sulaikytų prekių vėliau buvo pripažintos klastotėmis ir sunaikintos.

Sulaikomos įvairiausių prekių klastotės: drabužiai, sportinė avalynė, aksesuarai, kosmetika, mobilūs telefonai ir jų priedai. Tarp dažniausiai sulaikomų suklastotų prekės ženklų – „Nike“, „Adidas“, „Michael Kors“, taip pat ir čia minimi „Samsung“ bei „Apple“.

Muitinės pareigūnai taip pat primena, kad gaminiai, pagaminti pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, daro žalą ne tik šių teisių savininkams, bet ir valstybės biudžetui, sąžiningam verslui ir vartotojui, o dėl neaiškios sudėties gali pakenkti ir vartotojo sveikatai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)