Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad kad 2020 metais automobilių su išmaniosiomis sistemomis keliuose bus daugiau nei 220 mln., o 75 proc. visų automobilių bus gaminama su tokiomis sistemomis. Ne išimtis ir Lietuva – mūsų šalies gatvėse taip pat jau galima aptikti vis daugiau šias išmaniąsias sistemas turinčių transporto priemonių.
IT bendrovės skelbiamoje informacijoje teigiama, kad automobilių rinkoje matoma besikeičianti automobilių industrijos DNR. Mechaninis, iškastiniu kuru varomas automobilis, sukurtas patenkinti daugelį poreikių, jau turi alternatyvą – tai automatiškai valdomi elektromobiliai, turintys individualius vairuotojų įpročius „stebinčias“ ir informaciją atitinkamai panaudojančios išmaniąsias sistemas.
Antanas Uršulis, „CSC Baltic“ generalinis direktorius, teigia, kad šiuo metu pasaulis stebi didžiųjų automobilių gamintojų lenktynes. „Didžiosios pasaulio technologijų bendrovės „Google“, „Uber“, „Tesla“, „Ford“, BMW varžosi tarpusavyje, kuri pirmoji į rinką išleis visiškai autonominį automobilį. Kol automobilių gamintojai kuria išmaniąsias technologijas transporto priemonėms, kinų bendrovė, atrodo, žengė žingsniu į priekį: „LeEco“ visai neseniai pristatė automobilį, galintį važiuoti pakvietus jį balsu per mobiliąją programėlę“, – sako A. Uršulis.
Pasak Aurimo Tamašausko, BMW prekės ženklo Lietuvoje vadovo, keitimasis duomenimis tarp automobilių yra sutelktas į saugesnį eismą. Automobiliai dalinsis informacija, tačiau tik ta, kuri padės išvengti kliūčių kelyje ar aplenkti spūstį.
„Telematika – įvairių parametrų stebėjimu, registravimu ir šios informacijos analize paremta technologija – pagrįsti išmanūs sprendimai skirti ne tik demonstruoti technologijų pažangą, bet ir mažinti autoįvykių skaičių keliuose. Automatinio parkavimosi, intelektualių greičio palaikymo, perspėjimo apie automobilį sistemų galimybės leidžia saugiau jaustis kelyje ir yra prevencijos autoįvykiams priemonė. Didysis vokiečių trejetas (BMW, AUDI ir MB) iš „Nokia“ koncerno įsigijo HERE žemėlapius. Remiantis jais yra kuriamas realaus laiko virtualus žemėlapis automobiliams, kurio tikslumas bus skaičiuojamas centimetrais, jei ne milimetrais. Tai leis autonominiams automobiliams realiu laiku, operatyviai reaguoti į situacijos pasikeitimą kelyje ir sužinoti pvz.: apie priekyje sustojusį automobilį dar būnant už posūkio“, – sako A. Tamašauskas.
Šalių vyriausybės taip pat pradeda matyti išmanių technologijų automobiliuose naudą visuomenei bei skatina progresą. JAV, ES, Brazilijos federalinių reguliuotojų teikiami pasiūlymai automobilių gamintojus įpareigoja įtraukti telematika pagrįstas sistemas į gamintojų planus. Tuo tarpu 2013 m. ES automobilių gamintojus paragino diegti pranešimų apie susidūrimą prietaisus, kurie, pagal paskaičiavimus, galėtų padėti išsaugoti 2,5 tūkst. žmonių gyvybių per metus.
Ateitis jau ir Lietuvos gatvėse
Pasak A. Tamašausko, išmaniąsias sistemas turintys automobiliai Lietuvos vairuotojams jau nebėra naujiena. Nors dėl sąlyginai mažos rinkos dar ne visomis integruotų sistemų funkcijomis, veikiančiomis užsienyje, galima pasinaudoti Lietuvoje, visgi jaučiamas vis didėjantis vairuotojų susidomėjimas naujomis technologijomis.
„Šiuo metu Lietuvos gatvėse važinėjantys technologiškai pažangiausi yra 7 serijos BMW automobiliai. Intelektuali greičio palaikymo sistema, automatiškai kontroliuojanti automobilio greitį, atsižvelgiant į priekyje esančio automobilio greitį, naujos kartos lazeriniai žibintai, tamsiame kelyje šviečiantys daugiau kaip 600 m. ir galintys apšviesti kliūtį taškiniu spinduliu – visa tai tik keletas technologinių sprendimų pavyzdžių, padedančių užtikrinti vairuotojo saugumą“, – teigia A. Tamašauskas.
Atstovas teigia, kad dėl elektroninių parkavimo asistentų jau įmanomas ir parkavimas vairuotojui nesant automobilyje, o sistemos, siunčiančios signalus vairuotojui užsnūdus už vairo ar informuojančios apie automobilius aklojoje zonoje – taip pat nebėra naujiena. Pasak A. Tamašausko, Lietuvos vairuotojai už vairo yra gan įsitempę, tuo tarpu technologinės funkcijos suteikia ne tik komforto, tačiau taip pat ir saugumo, kontrolės jausmą.
Pasak „CSC Baltic“ generalinio direktoriaus, nors technologijos sparčiai keičia nusistovėjusius vairavimo įpročius, revoliucijai automobilių rinkoje dar reikia laiko ir kruopštesnio pasiruošimo. Išmaniosios sistemos pareikalaus bendradarbiavimo su ryšio tiekėjais bei paslaugų industrijoje veikiančiais verslais, tokiais kaip draudimo, telekomunikacijų bendrovės. Taip pat automobilių industrijos revoliucijai būtina atnaujinta teisinė bazė. Atvėrus išmaniosios ateities, po truputį tampančios dabartimi, duris plačiau, vis daugiau vairuotojų galės džiaugtis transporto priemonėmis, kurios automatiškai prisitaiko prie asmeninių jų įpročių ir poreikių.
Saugumo klausimas – neišspręsta mįslė?
Andrius Šaveiko, „Atea“ informacinės saugos skyriaus vadovas teigia, kad išmanios automobilių sistemos gali padėti išvengti su vairuotojo kalte ir neapdairumu susijusių incidentų, tačiau atsiranda rizika, kad pasinaudojus technologijų saugumo spraga bus piktavališkai perimta automobilio kontrolė: „Jei anksčiau greitis, stabdis, vairas buvo valdomi tik mechaniškai, nevaldomi elektronikos, tai dabar atsiranda galimybė nuotoliniu būdu prisijungti prie automobilio valdymo sistemos ir pilnai perimant jo kontrolę pridaryti nemažai nuostolių vairuotojui ar net pakenkti jo bei keleivių saugumui kelyje.“
Ekspertas teigia, kad dar vienas klausimas, kuris domina daugelį žmonių kalbant apie išmaniąsias sistemas transporto priemonėse, tai, kas nukentės atsiradus netikėtai kliūčiai kelyje: kaip pavyzdžiui per gatvę einantys žmonės ar vairuotojas, automobiliui nusukus į šoną, siekiant išvengti susidūrimo. Anot jo, viskas priklausys nuo automobilio algoritmo, t.y. taisyklių rinkinio, kuriais vadovaujantis jis priiminės vienus ar kitus sprendimus.
„Nemaža atsakomybė teks automobilių gamintojų programuotojams, kurie turės apgalvoti kuo daugiau gyvenimiškų ir ekstremalių situacijų, galinčių nutikti kelyje. Nors dirbtinis intelektas elgsis taip, kaip yra užprogramuotas, visgi neįmanoma numatyti visų galimų scenarijų. Tačiau tuo pačiu metu gera ir baugi žinia yra ta, kad kuriamos technologijos, gebančios mokytis savarankiškai. Važinėjant gatvėmis jos gali analizuoti situacijas ir prisitaikyti prie jų atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, tačiau praktika įrodė, kad kol kas tokio tipo sistemos kartais gali būti neprognozuojamos“, – sako A. Šaveiko.
Anot informacinės saugos skyriaus vadovo, besivaikant inovacijų neretai saugumas lieka paskutinėje vietoje ir juo susirūpinama per vėlai. Jis teigia, kad inovacijų kūrėjai turėtų stengtis projektuoti naujoves iš saugumo pusės, nors kartais tokie apribojimai apriboja ir pačią naujovę.
