Sudėję šiuos du nepalankius skaičius tarpusavyje gauname gana prastą situaciją srityje, kuri ir taip pasižymi dideliu specialistų trūkumu. Anot „Microsoft Lietuva“ švietimo programų vadovės Ingridos Stankevičienės, stiprioji lytis užima kuklias pozicijas šiame sektoriuje ne tik dėl išankstinių stereotipų.
Jos nuomone, kolegos vyrai merginas priima ne taip svetingai kaip galėtų, o koją kiša dar ir srities dinamika, merginų savęs nuvertinimas ir bendrojo lavinimo mokyklų požiūris į informacines technologijas.
- Kokios yra paskutinės moterų ir IT srities tendencijos Lietuvoje? Ar situacija pasikeitė per pastaruosius kelis metus?
- Kiek matome iš IT specialistų paklausą signalizuojančių požymių, jokie drastiški pokyčiai nevyksta. Iš esmės, situacija lieka stabiliai ne kokia. Labai nedideliame IT sektoriuje Lietuvoje dominuoja vyrai, o merginų nei IT studenčių, nei darbuotojų procentaliai nedaugėja, lyginant su keliais pastaraisiais metais.
- Kodėl susidaro tokia situacija, kokias galima išskirsti pagrindines priežastis?
- Kad ir kaip būtų gaila, mūsų visuomenę vis dar smarkiai veikia stereotipai, dalinantys profesijas į vyriškas ir moteriškas. Informacinės technologijos – neva vyrų reikalas, o moterims čia ne vieta. Sakyčiau, kad šios problemos šaknys glūdi dar giliau. Lietuvės moterys savo pasąmonėje atsineša kelių ar keliolikos dešimtmečių senumo kodą, kad moters vieta namie, su vaikais prie daržų ir prie krosnies, o ja pačia, duona ir stogu turi pasirūpinti vyrai. Man tik tokia hipotezė paaiškina, kodėl šiais laikais, kai moterims visi keliai atviri, bet jos nesiima rinktis saugiausių, įdomiausių, perspektyviausių ir pelningiausių profesijų.
- Kalbant apie stereotipus, kurie iš jų labiausiai stabdo merginas renkantis minėtą sritį?
- Labai liūdna, tačiau tą minėtą archaišką kodą moters galvoje palaiko ir vyriškoji visuomenės dalis. IT sektoriuje daug vyrų ir nemažai jų net nesusimąstydami ir nesistengdami sužinoti, kaip yra iš tikrųjų, gniuždo merginas išankstiniais nusistatymais: mergina nesugebės atlikti darbinių užduočių, nes jai trūksta logikos, sugebėjimo mąstyti abstrakčiai, ji tiesiog panikuos, kai reikės spręsti nestandartines situacijas.
Kitas stereotipas, kuris nepadeda moterims, yra programuotojo stereotipas apskritai.
Programuotojas, daugelio manymu, tai toks intravertas, turintis „gyvo“ bendravimo problemų, greičiausiai akiniuotas, šiek tiek nevalyvas, vilkintis bet ką. Konfliktas tarp programuotojų vyrų ir programuotojų moterų vyksta dėl to, kad vyrai programuotojai labai dažnai tą stereotipą atitinka.
Kita vertus, moteris programuotoja dažniausiai yra ryški asmenybė, turinti drąsos būti savimi ir daryti tai, kas jai patinka. Dažnai programuotojos moterys yra drąsuolės eruditės, kurios ima gyvenimą už ragų ir pasirinkusios tokią profesiją ateina spręsti pasaulio problemų, kai vyrai programuotojai yra tikrai protingi, tačiau daugeliui jų pakanka būti karaliais savo susikurtoje virtualioje erdvėje. Nesunku įsivaizduoti jų emocijas, kai jie susitinka viename kolektyve.
- Be stereotipų, kas dar atbaido merginas rinktis IT?
- Informacinės technologijos – labai dinamiška, nuolat kintanti sritis, kurios pulsą reikia jausti visada, jei nori spėti kartu su naujausiomis tendencijomis ir produktų versijomis. Mes, moterys, dažniausiai esame įspraudusios save į kampą su poreikiu įrodyti visiems aplinkui, kad mes nė kiek neprastesnės profesionalės už vyrus. Todėl nuolat dedame daug pastangų, kad tapusios profesionalėmis jomis ir liktume. Dvejonės kyla, kai planuodamos savo karjerą prieiname svarstymus kas atsitiks, kai išėjusios vaiko priežiūros atostogų po metų ar dvejų pertraukos turėsime sugrįžti į darbą, ne viena išsigąstame, kad IT – ne mums, nes šioje srityje 1-2 metų pertrauka gali stipriai atsiliepti kvalifikacijai. Svarstyklės IT pasirinkimo nenaudai galutinai nusvyra dėl paplitusios darbdavių nuostatos, kad jauna darbuotoja – tai pinigai į balą, nes ji išeis auginti vaikų ir visos investicijos į jos parengimą dirbti niekada neatsipirks. Ši yda būdinga visoms įmonėms, kurios stengiasi efektyviai naudoti turimus išteklius ir maksimizuoti pelną, nepriklausomai nuo srities, kurioje jos veikia. Tai yra bendra lietuviško verslo ypatybė, kad darbdaviai nesistengia ugdyti talentų ir motyvuoti jų likti įmonėje, o atsiradus galimybei dirbti iš namų ar nepilną darbo dieną, retas iš jų tai siūlo savo darbuotojoms.
- Vis tik, problema yra turbūt ne tik, kad merginos vengia rinktis IT studijas, bet ir šioje srityje dirbantys profesionalai vyrai jų neįvertina?
- Tikrai taip, vyrai yra IT sektoriaus valdovai ir jie turi savo nuomonę apie moteris, dirbančias šioje srityje. Neseniai dalyvavau „Microsoft“ pasaulinėje iniciatyvoje „Girlz in Tech“, kuri vyko ir Lietuvoje. Iš kitų dalyvių išgirdau daug įdomių situacijų, įrodančių mano teiginius. Pavyzdžiui, „Kaip moteris tu visai gera programuotoja“, – tai kolegos komplimentas kolegei arba „O kuo tu kaip moteris programuotoja geresnė už programuotoją vyrą?“ – klausimas atrankos į darbą metu. Nesakau, kad visi vyrai šioje srityje tokie, toli gražu, bet užtenka vieno ar kelių, kad atmosfera prastėtų. Netikiu, kad profesionalumas priklauso nuo lyties, o bet kokie klausimai apie vienos lyties pranašumus prieš kitą veda prie stereotipų formavimo. Nemaža dalis tokių nuostatų kyla dėl paprasčiausios darbo kultūros ir tolerancijos stokos.
- Ar tokia situacija būdinga tik Lietuvai? Kaip atrodome visos Europos kontekste?
- Kiek esu susidūrusi su lietuviškomis ir tarptautinėmis įmonėmis, pastarosios didesnį dėmesį skiria savo vertybėms bei kultūrai. Užsienio įmonės labai atsakingai matuoja klimatą kolektyvuose ir komandose bei netoleruoja atitolimų nuo pagrindinių savo vertybių. Tokiose įmonėse kolegos nėra vertinami dėl lyties, įsitikinimų, orientacijos ir panašiai. Nors tokių bendrovių Lietuvoje daugėja, situacija gerėja, bet šią gerąją praktiką iš užsienio lietuviški verslai turėtų perimti sparčiau.
- Kokių priemonių jau yra imamasi situacijai keisti? Ko dar trūksta?
- Atrodo, viskas lyg ir gerai, nieko netrūksta, kad merginos jaustųsi turinčios lygiai tokias pat sąlygas dirbti IT sektoriuje kaip ir vyrai. Lyg ir nėra didelių kliuvinių įstatymuose ir deklaruojamos visuomenės vertybės yra tinkamos. Tačiau, realiame gyvenime vis tiek moterų informacinėse technologijose per mažai, o karjeros eigoje jų dar pamažėja dėl šeimyninių aplinkinių bei dėl nekokios atmosferos jų darbo kolektyvuose. Manau, problemos nėra išsprendžiamos vienu smūgiu.
Mes visi turime pakeisti mąstymą ir liautis vieni kitus vertinti pagal lytį ar amžių. Įmonių vadovai turėtų imtis iniciatyvos formuoti atvirą ir tolerantišką darbo kultūrą savo įmonėse. Moterys nėra kažkuo pranašesnės ar prastesnės už vyrus, tiesiog turime sudaryti sąlygas ir paskatinti jas ateiti į šią sritį. Tam reikia, kad žmogiškieji ištekliai taptų įmonės kapitalo dalimi.
- Ar galime paspėlioti, kaip situacija atrodys po 5 ar 10 metų? Ar pagaliau įvyks persilaužimas?
- Jei šiandien bendrojo lavinimo mokyklos pradėtų visokeriopai draugauti su informacinėmis technologijomis, įdarbintų jas mokymosi ir tam reikalingos informacijos paieškos procese, o informacines technologijas integruotų į visus mokomus dalykus, po 5-10 metų iš bendrojo lavinimo mokyklų išeitų tikrai gera technologijas išmananti karta. Ji su malonumu rinktųsi IT specialybes, nes technologijas suprastų kaip universalų įrankį, o ne tik „Facebook‘ą“ ar „Candy Crush Sagą“.
Tačiau, kad tai įvyktų mokytojai nebeturėtų technologijų bijoti kaip maro, tik tada moksleiviai prieš juos nebežais partizaninio karo, nuobodžias pamokas slapta pagyvindami žaidimais internete ar įrašais „Facebook“ iš po stalo.
