Norvegai perka bendraujančias lietuviškas pašto dėžutės

 (6)
Norite, kad fizinė pašto dėžutė pati praneštų apie gaunamus laiškus ir siuntas? Daiktų interneto srityje besispecializuojanti kauniečių įmonė „Singletonas“ turi gerą žinią išmaniųjų daiktų entuziastams – Skandinavijos rinką išvydo lietuvių kurtos „komunikuojančios“ pašto dėžutės.
Pašto dėžutės spynos modelis, Singletonas nuotr.

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi įmonė pasiūlė inovatyvų sprendimą į išmaniąją spyną integruojant gerokai daugiau funkcijų, skelbiama pranešime.

Išmaniosios pašto dėžutės Skandinavijoje evoliucionuoja iš viešbučiuose naudojamų mini barų užraktų. Tokias standartizuotas spynas gaminanti norvegų įmonė „Postlogi“ kreipėsi į Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusį „Singletoną“ prašydama sukurti programinę įrangą išmaniai pašto dėžutei.

„Visas išmaniosios pašto dėžutės produktas susideda iš baterijomis maitinamos elektroninės spynos, programinės įrangos mobiliame telefone ir informacinės sistemos. Pastarąsias dvi sukūrėme būtent mes, įveikę vieną pagrindinių iššūkių – kad baterijos neišsikrautų dvejus metus, nes neretai pašto dėžutės Norvegijoje stovi atokiau nuo gyvenamųjų namų, todėl nėra elektros įvado“, – pasakojo „Singletono“ vadovas Darius Pečkys.

Investuoti į tokį produktą norvegus paskatino išaugusios prekybos internetu apimtys. Novatoriška pašto dėžutės leidžia spyną tiek paštininkams, tiek kurjeriams atidaryti ne tik telefonu ar NFC raktu, bet ir gavus vienkartines prieigas, pavyzdžiui, atsiimant grąžinamą internetu pirktą prekę.

Tokia dėžutė ne tik praneša savininkui apie gautus laiškus, informuoja apie baterijos gyvavimo trukmę. Produkte įdiegtos saugumo priemonės leidžia atidaryti pašto dėžutę tik nustatytu laiku, kurjeriui suteiktas šifruotas vienkartinio atidarymo raktas turi galiojimo laiką. Dėl to nesėkmingi bandymai atidaryti negaliojančiu raktu ar ne laiku yra fiksuojami ir pranešami dėžutės savininkui bei pašto tarnybai.

Produktą užsakė išgirdę rekomendacijas

Pelnyti skandinavų pasitikėjimą ir sulaukti naujų užsakymų lietuviams padėjo sėkmingai į rinką paleisti išmanieji radiatoriai. Iš pradžių norvegams sukūrę programinę įrangą išmaniesiems „Adax“ šildytuvams, kauniečiai sako, kad imtis sprendimų kuriant spynas galėjo dėl rekomendacijų.

„Adax“ įmonė rekomendavo daiktų interneto projektų plėtotojus iš Lietuvos pašto dėžučių kūrėjams „Postlogi“.

„Skandinavijos rinka imli naujovėms, todėl įmonės, investuojančios į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą čia ypač vertinamos. Vis dėlto, geras vardas čia taip pat svarbu, todėl sukurti programinę įrangą išmanioms pašto dėžučių spynoms galėjome dėka pelnyto pripažinimo“, – sako D. Pečkys.

Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi „Singletono“ komanda į išmaniosios pašto dėžutės programinės įrangos kūrimo darbus pasinėrė nuo pernai rugsėjo. Šiuo metu jau sukurta pirmoji 1000 išmaniųjų spynų partija.

Antroji, 50 tūkst. vienetų pasaulį išvys po kelių savaičių. Visas šias spynas elektroninės prekybos kompanija „Komplett“ įdiegs prekių atsiėmimo vietose Norvegijoje. Vėliau spynos atkeliaus ir į norvegų namus.

Šiuo metu produktu domisi ir kitos pašto ir siuntų pristatymo paslaugų kompanijos Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, Vokietijoje.

Programinės įrangos kūrėjai sako, kad Lietuvoje tokios dėžutės atsiras tada, kai pavyks rasti pilnu sprendimu besidomintį užsakovą.

Įmonės komanda tikisi įdiegti išmaniąsias pašto dėžutes Kauno mokslo ir technologijų parke, kur besidomintys galės susipažinti su šiuo sprendimu iš arti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Sugalvota Lietuvoje

Sukūrė tobulą sprendimą ieškantiems būsto, bet nemėgstantiems vaikščioti (2)

Lietuvių IT projektuotojai „Data Dog“ yra įsikūrę Kaune, bet sukūrė Australijos nekilnojamo turto platformą „IbuildNew”, kuri padeda išsirinkti namus juos apžiūrėjus virtualiai.

Patikėję lietuviško plaktuvo sėkme žmonės sumokėjo 92 tūkst. eurų (51)

Išmanų maisto ir gėrimų plaktuvą „Millo“ sukūrę ir užpatentavę lietuviai prieš mėnesį pradėjo rinkti pinigus sutelktinio finansavimo (angl. crowd funding) platformoje „Kickstarter“ ir per 30 dienų pasiekė užsibrėžtą tikslą. Kūrėjai pritraukė užsakymų už daugiau nei 80 tūkst. svarų sterlingų (92 tūkst. eurų).

Į kosmosą turėtų kilti dar vienas lietuviškas palydovas (4)

Birželio pabaigoje iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtas palydovas „Lituanica SAT-2“.

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“, vertina bendrovių „Google“ ir „Aston Martin“ statomus saulės elektrinių parkus.

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse, gatvėse ir parkuose vakarais ir naktimis šviečia milijonai žiburiukų, tačiau pasauliniu mastu tam reikia kolosalaus kiekio elektros energijos. Elektros energija ne tik kainuoja didelius pinigus, bet dažnai jos gamyba gan stipriai teršia aplinką.