Na, gal voras jūsų pulti ir nesikėsina, bet visa kita – tikrų tikriausia tiesa, kurios pagrindas – recenzuojamame leidinyje „PLOS One“ publikuotas mokslinis tyrimas, kurio objektas buvo voratinklius sukantys vorai, gyvenantys Sidnėjaus (Australija) priemiestyje – jie šioje teritorijoje auga didesni ir dauginasi daugiau nei jų pusbroliai iš kaimo. Ir veikiausiai tai yra visai geros naujienos.
Sidnėjaus universiteto mokslininkai mano, jog aukštesnės temperatūros (karščio salos efekto) ir didesnės maisto gausos derinys skatina Azijos ir Australijos regione paplitusių Nephila plumipes rūšies vorų didėjimą.
Tai – tik viena iš maždaug 10 000 voratinklius sukančių vorų rūšių, paplitusių visame pasaulyje. Šios šeimos atstovai išsiskiria tuo, jog veja apskritus voratinklius. Manoma, jog jie sudaro apie 25 proc. visų vorų rūšių.
Mokslininkai įvairiose Sidnėjaus vietose sugavo lygiai 222 vorus ir tikrino, kaip jų fizinės charakteristikos (kojų ilgis, kiaušidžių dydis, bendras kūno svoris) priklauso nuo urbanizacijos (kuris buvo apibūdinamas tokiais veiksmais, kaip grįstų paviršių kiekis ir atstumas iki miesto centro).
Tyrimui vadovavusi doktorantė Elizabeth Lowe sako, kad nepaisant to, jog esame linkę bijoti tų šiurpių sutvėrimų, kurie savo aukas vilioja į tinklą, sušvirkščia nuodus ir paskui iščiulpia iš vidaus, iš tikrųjų vorų didėjimas yra labai gerai: didesni vorai veja didesnius voratinklius ir sėkmingai kontroliuoja vabzdžių populiaciją, kad ši per daug neišbujotų. Be to, jie ir patys yra svarbus paukščių maisto šaltinis. O jų sugebėjimas klestėti miestuose rodo, jog gyvūnai prie kintančių sąlygų gali prisitaikyti gana greitai ir nesunkiai.
„Faktas, jog kai kurie vorai mėgsta miestus, suteikia vilties. O ir apskritai, norint išsaugoti miestų biologinę įvairovę mums reikia išlaikyti kuo daugiau skirtingų vorų ir kitų bestuburių populiacijų“, - sakė doktorantė.
