Vieneri metai atkaklaus triūso ir derybų su skrydžių bendrove „Alaska Airlines“, kuri galiausiai sutiko skrydį atidėti 25 min. Visa tai – tik tam, kad keleiviai įskristų į Mėnulio šešėlį ir pasigrožėtų juoda Saule.

32F salono vietoje prie iliuminatoriaus sėdėjęs Joe Rao – tik vienas iš keliolikos „užtemimų medžioklės“ veteranų. Saulės užtemimų maniakai įsiprašė į lėktuvą, kuriuo iš viso skrido 181 keleivis.

J. Rao – Amerikos Gamtos istorijos muziejaus Haideno planetariumo astronomas. Maždaug prieš metus J. Rao pastebėjo, kad Alaska Airlines 870-asis reisas iš Ankoridžo (Aliaska, JAV) į Honolulu (Havajai, JAV) kirs vadinamąjį „Viseto kelią“ (angl. – path of totality) – Žemės paviršiumi keliaujančią tamsiausią Mėnulio šešėlio dalį.

Tačiau skrydžio laikas – 25 min. per ankstyvas. Todėl neeilinio astronominio spektaklio lėktuve taip niekas ir nepamatys. Nebent pavyktų įkalbėti skrydžių bendrovę, kad ji skrydį atidėtų 25 min.

J. Rao taip ir padarė – paskambino į oro linijų bendrovę.

„Alaska Airlines“ sutiko atidėti skrydį 25 min.

„Tai – neįtikėtinai pagarbus ir išmintingas gestas, – negalėjo patikėti Mike'as Kentrianakis, Amerikos Astronomų bendrijos (American Astronomical Society) Saulės užtemimų medžioklės projekto vadovas, kuris tame lėktuve sėdėjo vietoje, pažymėtoje 6F. – „Alaska Airlines“ ne tik nuskraidins keleivius iš taško A į tašką B, bet ir suteiks jiems neeilinę galimybę pamatyti fantastišką gamtos reiškinį. Tai skrydžių bendrovė, kuri įsiklauso į savo keleivius ir prisitaiko prie jų pageidavimų.“

Ragina vienytis

J. Rao ir M. Kentrianakis – tik pora iš gausios savamokslių bendruomenės, kurie save vadina užtemimo fanatikais. Jie klajoja po Žemės rutulį, kad pamatytų, galima sakyti, kiekvieną visišką Saulės užtemimą.

„Visi mes – užtemimų veteranai, pasaulį skersai ir išilgai išmaišę ne vieną ir ne du kartus, – nesikuklina J. Rao. – Visa tai – tik dėl tų dviejų, trijų, tačiau neįkainojamų minučių, kai Saulė danguje tampa juoda.“

7F krėsle sėdėjo Craigas Smallas – Haideno planetariume dabar dirbantis tik laisvalaikiu. Jam kovo 8-osios užtemimas – 31-asis per visą gyvenimą. Jis yra vienas iš „Big 4“ ketveriukės, kurių sąskaitoje trofėjų yra daugiausia. Kartu su savimi į lėktuvo saloną C. Smallas pasiėmė laimę nešančią užtemimo vėliavą, kuri jį lydi kiekvienoje užtemimų medžioklėje nuo pat 1973-iųjų. Nuo tada jis nepraleido nė vieno visiško Saulės užtemimo Žemėje.

„Nesu koks nors didvyris, bet pasakysiu štai ką: jei per visą savo gyvenimą taip nė karto ir nepamatei visiško Saulės užtemimo, esi nepatyręs nuostabaus jausmo, – pasakoja C. Smallas. – Kai stebi visišką Saulės užtemimą, tai ne šiaip jį matai – tu jį patiri kiekviena savo kūno skaidula. Tai – neabejotinai įspūdingiausias gamtos reginys planetoje, kurį nors kartą privalėtų pamatyti kiekvienas.“

8F krėsle sėdėjo Danas McGlaunas. Jis į lėktuvą atsinešė 200 porų specialių akinių su saulės spindulių filtrais ir išdalijo juos visiems lėktuvo keleiviams ir ekipažui. Todėl visi skridusieji galėjo grožėtis visomis Saulės užtemimo fazėmis. O per patį visiško Saulės užtemimo piką, kuris truko apie 2 min., akinių nereikėjo – visiškai saugu į juodą Saulę žiūrėti be specialių apsaugos filtrų.

„Tokiais spektakliais egoistiškai grožėtis vienam pačiam – nevalia. Todėl ir išdalinau visiems skridusiems specialius akinius – kad šioje šventėje dalyvautų kiekvienas lėktuvo keleivis, – sakė D. McGlaunas.

15F krėsle sėdėjo 15-uoju visišku Saulės užtemimu besigrožintis Bobas Stephensas, astronomijos mėgėjas, kuris Saulės užtemimus filmuoja savo GoPro vaizdo kamera. Ne tik filmuoja, bet ir fotografuoja – keletu fotoaparatų, kuriuos su savimi tamposi į kiekvieną visiško Saulės užtemimo medžioklę.

„Tiems, kurie savo akimis matė visišką Saulės užtemimą, tai yra įspūdingiausias reiškinys, kokį tik yra tekę pamatyti per visą gyvenimą, – įsitikinęs B. Stephensas. – Kaip tik todėl kai kurie ir pradeda juos vaikytis. Privalai pamatyti kitą.“

Pirmos klasės 1F krėsle skrido Evanas Zuckeris su žmona Paula Eisenhart , kuri sėdėjo 2F vietoje. Abu krėslai – prie iliuminatorių. Prasidėjus tamsiausioms Saulės užtemimo minutėms, E. Zuckeras savajame iPhone įjungė The Beatles dainą „Here Comes the Sun“ (Saulė teka).

10,5 km aukštyje 800 km/val. greičiu skriejęs Alaska Airlines reisas 870 į visiško užtemimo zoną įskrido už 1 112 km į šiaurę nuo Honolulu. Pats Mėnulio šešėlio ovalas buvo maždaug 110 km pločio ir 800 km ilgio. Žemės paviršiumi jis slinko įspūdingu 12 800 km/val. greičiu – siauru, vos 110 km pločio takeliu, nusidriekusiu nuo Pietryčių Azijos per Ramųjį vandenyną.

Lėktuvo keleiviams visiškas Saulės užtemimas prasidėjo 17:35 val. vietos laiku ir truko 1 min. ir 53 s.

Aplinkybės susiklostė palankiai

Šio žygio planavimo darbai prasidėjo iškart po 2015 m. kovo 20-osios visiško Saulės užtemimo. J. Rao nuodugniai ištyrė šešėlio slinkimo kelią ir suprato, kad visiškas užtemimas bus matomas tik kai kuriuose Indonezijos regionuose ir kai kuriose Mikronezijos salose. Tačiau tuo metu ten – liūčių sezonas, tad didelė lietaus ir debesuoto dangaus tikimybė.

Tada J. Roe pradėjo domėtis, ar tuo metu virš Ramiojo vandenyno kartais neskrenda koks nors keleivinis lėktuvas. Labai greitai jis internete rado atsakymą – skrenda. „Alaska Airlines“ 870-asis reisas.

Arizonos universiteto Stewardo observatorijos dr. Glennas Schneideris (32 visiškus užtemimus matęs veteranas, kuris kovo 8-osios užtemimą rizikavo stebėti nukeliavęs į Indoneziją) pateikė derybų su skrydžių bendrovę metmenis, ir J. Rao tuos argumentus perteikė „Alaska Airlines“ valdybai. Taip ji įsitikino, kad operacija – labai rimta. „Alaska Airlines“ direktorius Chase'as Craigas pasirūpino, kad skrydis būtų atidėtas tiek, kiek reikia astronomams.

Skrydžio kapitonas Brianas Holmas peržiūrėjo numatomą skrydžio trajektoriją ir pateikė galimas skrydžio korekcijas, kad užtemimu būtų galima grožėtis kuo ilgiau. Tokiu būdu skrydžio tvarkaraščius sudarinėjanti grupė atidėjo skrydį 25 min. – lėktuvas nuo pakilimo tako atsiplėšė lygiai 14:00 val. vietos laiku.

Skrydžio dieną dispečerinė apskaičiavo specialų skrydžio planą, pagal kurį lėktuvas skristų palankiausiomis oro ir vėjo sąlygomis. Pilotas Halas Andersenas susisiekė su Okeanijos oro erdvės kontrolės centru ir pranešė, kad skrydžio metu galimi tam tikri taktiniai nukrypimai nuo įprastos skrydžio trajektorijos.

„Sumanymas pavyko tik todėl, kad pavyko preciziškai tiksliai suplanuoti laiką ir aplinkybes, – sakė H. Andersenas. – Skrydžio valdymo kompiuteriui tokia užduotis – gana paprasta, tačiau yra ir momentų, kuriems turime skirti ypatingą dėmesį. Juk negalime reikiamą vietą praskristi per anksti ar per vėlai.“

Skrendant iš 49-osios į 50-ąją JAV valstiją, M. Kentrianakis paskelbė, kad šis skrydis – įžanga į „Didįjį 2017 m. rugpjūčio 21 d. Užtemimą virš JAV“. Tai bus pirmas visiškas Saulės užtemimas nuo 1918 m., kurio metu Mėnulio šešėlis praslinks per visą šalį.

Jokių abejonių – viso pasaulio užtemimų stebėjimo fanatikai tam jau ruošiasi.