Istorikė G. Gustaitė sako, kad viena įdomiausių legendų yra Vilniaus įkūrimo istorija, kurioje kalbama apie pilies kertinio akmens padėjimą.
„Kertinis akmuo dedamas, nes jis užtikrina pilies neprieinamumą priešams. Legendoje minima, kad akmenį turi padėti motina, kuri būtų pasiryžusi paaukoti savo vienintelį sūnų“, – lrt.lt pasakojo istorikė.
Anot archeologo V. Vaitkevičiaus, taip pat garsi legenda yra apie Šventaragio slėnį, kur šiuo metu stovi Vilniaus arkikatedra bazilika.
„Sakoma, kad kadaise čia buvo deginami Lietuvos didieji kunigaikščiai ir didikai“, – teigia archeologas.
Pašnekovas pridūrė, kad egzistuoja ir žinoma legenda apie Vilniaus gynybinę sieną.
„Už barbakano sienos gyveno slibinas, kuris reikalaudavo aukų“, – tvirtina V. Vaitkevičius.
Pasak archeologo, viena iš spalvingiausių legendų esti apie Vilniaus Gedimino kalne miegančią kariuomenę.
„Žmonės sako, kad kalne miega šv. Kazimiero kariuomenė. Nenugalimąją kariuomenę bus galima pažadinti tada, kai iškils mirtinas pavojus Lietuvai“, – atskleidžia legendos esmę pašnekovas ir pabrėžia, kad kariuomenę pažadinti galima tik šaudant kryžma ugnimi.
Etnologė, tautosakininkė G. Kadžytė priduria, kad graži legenda pasakojama ir apie Žemuosius Panerius.
„Sakoma, kad ten Napoleono kariuomenė auksą pametė“, – lrt.lt sakė etnologė.
Garsūs statiniai apipinti legendomis
G. Kadžytė akcentuoja, kad dažniausiai legendos esti miesto istorijos vaizdinė iliustracija.
„Kai miesto istorijoje nutinka kažkas svarbaus ar pastatomas didis statinys, šiems įvykiams ar statiniams sukuriama legenda“, – pastebi etnologė.
Pašnekovė teigia, kad daug legendų sklando apie Aušros Vartus.
„Viena iš jų – apie rusų karininką, kuris Rusijos ir Švedijos karo metu, rusų kariuomenei okupavus Vilnių, norėjo nuimti papuošalus nuo šv. Marijos paveikslo“, – aiškina tautosakininkė ir sako, kad šv. Marija trenkė karininkui tokį antausį, kad jis nulėkė nuo Aušros Vartų iki pat Vilniaus pilies sienos.
V. Vaitkevičius priduria, kad egzistuoja dar viena legenda, bylojanti apie kazoko kirtį Aušros Vartų šv. Marijos paveikslui.
„Vienas kazokas, 1655 m. Vilnių užėmus rusų kariuomenei, įjojo ant žirgo į Aušros Vartų koplyčią ir demonstratyviai išsitraukė kardą. Jis rėžė kirtį šv. Marijos paveikslui“, – pasakoja archeologas ir pabrėžia, kad iš sužalotos paveikslo vietos pradėjo varvėti kraujas.
Anot pašnekovo, dar vienas statinys, apipintas legendomis – Vilniaus universitetas.
„Vienoje legendoje sakoma, kad universitete grandine buvo prirakinta garsioji burtininko Tvardausko juodosios magijos knyga“, – lrt.lt pasakoja V. Vaitkevičius. Anot jo, knygoje buvo gausu aprašymų apie burtus.
G. Kadžytė prisimena dar vieną legendą apie požeminį tunelį iš Gedimino pilies į Trakų pilį.
„Ši legenda gimė, kai Jaunutis pabėgo iš Gedimino Pilies į Trakus“, – kalba etnologė.
Legendos turi kodą
G. Kadžytė sako, kad kiekviena legenda – užšifruota ir turi savo spalvingą istoriją.
„Sausi istorijos faktai svarbūs mokslininkams, o žmonėms, kad jie pamiltų savo miestą, reikia spalvingo pasakojimo“, – tvirtina pašnekovė.
G. Gustaitė priduria, kad legendose apie Vilnių esti užšifruota daug religinių, istoriografinių, valstybinių, tautinių bei socialinių reikšmių.
„Kiekviena legenda turi savo kodą“, – įsitikusi pašnekovė.
V. Vaitkevičius pritaria kolegei ir sako, kad garsioji legenda apie Gedimino sapną turi net keletą kodų.
„Vienas svarbiausių momentų šioje legendoje - staugiantis geležinis vilkas. Pasakyta, kad vienas vilkas staugia kaip šimtas vilkų“, – aiškina pašnekovas.
Anot jo, tai klasikinis ženklas, kuris pranašauja miesto, kurį įkurs Gediminas, garsą.
„Garsas apie šį miestą sklis taip toli, kaip ir vilko kaukimas“, – apie vieno kodo reikšmę kalba V. Vaitkevičius.
Archeologas pasakoja, kad kitas kodas legendoje glūdi medžioklės simboliniame rituale.
„Gediminas sugebėjo įveikti taurą – jį sumedžiojo. Visam indoeuropiečių pasauliui tai gerai žinomas valdovo išbandymas. Jei valdovas sugeba įveikti šią užduotį, vadinasi jis – stiprus“, – tvirtina pašnekovas.
