Neruduojančius obuolius, pavadintus arktiniais (angl. Arctic apples) beveik du dešimtmečius kūrė Kanados žemdirbystės ir biotechnologijų bendrovė „Okanagan Specialty Fruits“. Pirmosios bandomosios obelys, vedančios šiuos vaisius, eksperimentiniuose medelynuose buvo pasodintos dar 2003 ir 2005 metais, o per dešimtmetį iki šiol mokslininkai atlikinėjo papildomus bandymus ir modifikacijas.
„Šiuo metu į maišelius pakuojant šviežiai supjaustytus obuolius 35-40 proc. gamintojo išlaidų sudaro antioksidacinis apdorojimas. Taigi, šviežių pjaustytų obuolių kainą galima būtų sumažinti 30 procentų“, - sakė biotechnologijų bendrovės vadovas Nealas Carteris, tikinęs, kad maisto tiekimo bendrovės, pasirinkusios jų obuolius, galėtų atsisakyti antioksidacinių priemonių.
Obuoliai genetiškai modifikuoti taip, kad užtikrintų lėtesnę obuolių rudavimą sukeliančio fermento – polifenolių oksidazės – gamybą vaisių ląstelių viduje. Kaip bebūtų keista, tą pavyko padaryti į obuolius įterpiant daugiau šį fermentą koduojančių genų: obuoliai į fermento perteklių reaguoja slopindami jį koduojančių genų aktyvumą.
Praėjusių metų lapkritį JAV vyriausybė palaimino ir genetiškai modifikuotų bulvių, kurių rudavimas sumažintas taikant panašų metodą, komercinę prekybą.
Nors net ir modifikuoti obuoliai ilgainiui paruduos ir supus, šis procesas vyks gerokai lėčiau – tikriausiai pakankamai lėtai, kad žmonės spės juos iki tol suvalgyti.
Genetinės modifikacijos, palaimintos JAV Žemės ūkio departamento, yra atliktos su „Granny Smith“ ir „Golden Delicious“ veislių obuoliais. Šių veislių vaisiai populiarūs ir lietuviškuose prekybos centruose. Žemės ūkio departamento sprendimas grindžiamas dviem pagrindiniais kriterijais: obuoliai nekelia augalų infekcijų grėsmės gyvūnams ar kitiems žemės ūkio produktams. Be to, tokių obuolių auginimas nekelia grėsmės aplinkai.
Be jokios abejonės, šis leidimas visuomenės bus priimtas prieštaringai, nors šiuo atveju ir buvo išvengta vieno iš labiausiai kritikuojamų genetinės inžinerijos metodų – svetimų genų įterpimo į modifikuojamą organizmą. Anot N. Carterio, leidimo auginti obuolius komercinėms reikmėms „Okanagan Specialty Fruits“ siekė dar 2010 metais, tačiau procesą sustabdė dešimtys tūkstančių žmonių komentarų apie esamas ir nesamas genetiškai modifikuoto maisto grėsmes.
„Žemės ūkio departamento atstovas sakė, kad ilgai truko galimų problemų ir visų gautų komentarų analizė. Per du komentarų siuntimo aktyvumo pikus gauta daugiau nei 175 000 žmonių komentarų – didžioji jų dauguma prieštaravo tokių modifikuotų obuolių prekybai“, – sakė bendrovės vadovas.
Kita vertus, N. Carteris tikina, kad jų obuoliai turi daugybę „tyliųjų rėmėjų“, ypač – maisto tiekimo paslaugų versle. „Negaliu patikėti – vien per šiandien savo interneto svetainėje gavome daugybę prašymų iš žmonių, kurie nori nusipirkti šių medelių“, - sakė N. Carteris.
„Okanagan Specialty Fruits“ - per maža bendrovė, kad obuoliais aprūpintų visus norinčius, todėl bendrovė planuoja pardavinėti komercines obuolių auginimo licencijas už vienkartinį mokestį – 1500 JAV dolerių už akrą (0,4 hektaro), apsodintą obelimis. Įmonės vadovas tikisi, kad jau 2016 metais pasaulyje gali būti suvalgyta nuo 2200 iki 4500 kilogramų tokių modifikuotų obuolių, o 2017 metais jie nedideliais kiekiais jau pasirodys ir prekybos centruose.
Kol kas nežinia, ar tokie obuoliai turės būti pažymėti žyma „genetiškai modifikuotas produktas“. Savaime suprantama, biotechnologijų bendrovė to norėtų išvengti, tačiau tai spręs ne jie, o valstybių, kuriose bus prekiaujama tokiais obuoliais, valdžia.
