Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad kartu su dar viena lietuvaite – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto studente Migle Aurėja Mickonyte – bei trisdešimt atrinktų studentų iš viso pasaulio 10 savaičių stažuosis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre.
Artėjant kelionės dienai, su Julija kalbamės apie lūkesčius, aistrą kosmosui ir laužomus stereotipus.
– Esi būsima IT specialistė, bet važiuoji stažuotis į NASA. Kodėl pasirinkai šias studijas, o ne astronomiją?
– Nuo vaikystės domėjausi astronomija, kosmosu, labai patiko žvaigždės, turėjau su tuo susijusių daug knygų – jas pradėjau krimsti vos tik pramokusi skaityti. Paaugusi pamaniau, kad galbūt astronomija ne visai tas dalykas, kurį norėčiau studijuoti, ir tuomet atrodau informatiką.
– Ar iki šiol jau esi kažką nuveikusi kosmoso technologijų srityje?
– Nieko konkretaus iki šiol šioje srityje neveikiau. Tiesiog man tai įdomu, nemažai skaitau, kas vyksta dabar, kas vyko seniau – tik tiek. Pretendavau į NASA informacinių technologijų projektą, tad atrankos metu reikėjo papasakoti, ką galiu padaryti, suprogramuoti. Žinoma, komisija paklausė ir apie kosmoso technologijas, šios srities aktualijas, žmonijos galimybes. Akivaizdu, jog komisijos nariai patys domisi šia tema, ją sudarė daug žymių mokslininkų, tad buvo labai smagu pasikalbėti – mano turimų žinių pakako.
– Kodėl susidomėjai stažuote NASA?
– Žiemą atėjo laiškas apie tai, jog Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia konkursą stažuotei NASA ir ją finansuoja – pagalvojau, o kodėl gi nepabandžius? Smagiausia, kad ši stažuotė apjungs tiek mano programavimo žinias, tiek jau minėtą vaikystės pomėgį. Tai buvo tikrai nuostabi galimybė, neabejojau, jog bus didelis konkursas, labai daug talentingų žmonių, bet, pasirodo, viskas įmanoma.
– Kaip reagavai, kai laimėjai šią stažuotę?
– Pasibaigus paskutiniam atrankos etapui, reikėjo dar gana ilgai palaukti atsakymo. VGTU kiekvienais metais turime privalomą praktiką, tad jau buvau pradėjusi svarstyti, ar ne laikas ieškoti praktikos vietos kokioje nors vietinėje įmonėje. Visgi, gegužės pradžioje sužinojau, kad važiuosiu į NASA – negalėjau patikėti! Kai gavau elektroninį laišką, atrodė, net širdis trumpam sustojo. Stažuotė turėjo prasidėti dabar, bet, kadangi visiems 32 atrinktiems užsieniečiams yra problemų dėl JAV vizos, laikas kiek nusikėlė. Visgi, tikiuosi, jog jau kitą savaitę pasieksiu Kaliforniją.
– Kokių lūkesčių turi? Ką tikiesi ten rasti, ko išmokti?
– Labai įdomu pamatyti NASA Ames Research centrą, nes tai yra vienas iš didžiausių žmonijos mokslo centrų. Įdomu pamatyti, kokie žmonės ten dirba, kaip jie dirba, kokių lūkesčių, minčių, svajonių turi. Padirbėti su jais – stebuklinga galimybė. Aš, kaip informatikė, dirbsiu kartu su komanda, kuriančia atviro kodo programą mobiliems įrenginiams. Tikiuosi, jog įgysiu naujų žinių, parodysiu tai, ką jau moku. Dabar jau visos mintys sukasi apie kelionę, apie lagaminą, kurį reikia sukrauti – juk tai bus pirmoji tokia tolima mano išvyka. Kadangi, kaip minėjau, esu vilnietė, neteko gyventi bendrabutyje, o čia reikės išgyventi savarankiškai ir dar kitame kontinente.
– Į NASA iš Lietuvos keliausite išskirtinai moteriška sudėtimi. O ar IT srityje nesijauti vieniša tarp daugybės vaikinų?
– Pirmame kurse iš 30 atėjusių studijuoti šios specialybės buvo vos 4 merginos – procentas tikrai nėra didelis. Visgi pastebėjau, jog paskutiniuoju metu tendencijos kiek keičiasi, vis daugiau merginų ateina į informatiką, jaunesniuose kursuose jų jau daugiau.
– Kaip manai, kokios įtakos ši stažuotė turės tavo ateities karjerai?
– Žinoma, gyvenimo aprašyme turint įrašą apie stažuotę NASA, atsidarys nemažai durų. Ar gausiu darbo pasiūlymą iš NASA, tikrai nežinau, bet tai būtų labai didelis iššūkis. Na, pagyvensime – pamatysime.
