Šįkart – pirmąkart nuo aptikimo – mokslininkai sugebėjo ištyrinėti vidinę duobės dalį, paėmė grunto ir ledo mėginių cheminei ir izotopinei analizei.
Dviejų ankstesnių ekspedicijų metu – liepą ir rugpjūtį – vidinių duobės sienų tyrimui trukdė jų nesiliaujantis trupėjimas.
Tik lapkritį, kai gruntas kiaurai peršalo, mokslininkai sugebėjo nusileisti į duobę. Sužinota, kad nuo atradimo jos kontūrai gerokai pasikeitė.
Į duobę nusileidę mokslininkai specialiu zondu atliko kraterio georadiolokacinį tyrimą 200 m gylyje ir sukūrė trimatės kraterio struktūros žemėlapį.
Anot ekspertų, per porą artimiausių metų krateris turėtų pavirsti vienu iš tundros ežerų – tokių Jamalo pusiasalyje yra daugybė. Geologai dabar mano, kad senesnių ežerų kilmė yra būtent tokia – viskas prasidėjo nuo skylės žemėje. Tuo tarpu pačių skylių atsiradimo priežastis iki šiol taip ir nėra neabejotinai aiški.
„Tolimesnė užduotis – susisteminti ir apdoroti visus turimus duomenis, sukurti stebėjimo metodus, esant galimybei prognozuoti tokių struktūrų susidarymą“, - pranešime spaudai teigia „Rusijos Arkties įsisavinimo centro“ direktorius Vladimiras Puškariovas.
2015 metų balandį ketinama surengti dar vieną ekspediciją, kurios metu būtų atliekami geofiziniai, geologiniai tyrimai greta kraterio.
Pirmieji keistojo Sibiro kraterio vaizdai, nufilmuoti iš sraigtasparnio, internete pasirodė liepos 10 dieną. Vaizdo įrašo autoriaus teigimu, skylė yra tokia didžiulė, kad joje be baimė susidurti gali nusileisti iškart keli „Mi-8“ sraigtasparniai.
