Fizinė rankraščio originalo būklė seniai kelia nerimą mokslininkams, tad per pastaruosius du dešimtmečius juo naudojosi vos keturi skaitytojai.
Šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik sukurti tikslias visų knygos fragmentų kopijas, bet ir ištyrinėti jos puslapius infraraudonaisiais ir ultravioletiniais spinduliais, kurie leidžia nustatyti, ar ant pergamento galėjo būti užrašytų tekstų, kurie vėliau buvo nutrinti. Skirtingai negu cheminiai tyrinėjimo metodai, plačiai naudoti XIX amžiuje, naujosios technologijos visiškai nepažeidžia senojo pergamento struktūros.
Sinajaus kodekso fragmentai dabar saugomi keturiose vietose: Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge, Britų bibliotekoje Londone, Leipcigo universiteto bibliotekoje Vokietijoje ir Šv. Jekaterinos vienuolyne Sinajaus pusiasalyje Egipte.
XIX amžiaus viduryje Sinajaus kodeksą surado vokiečių tyrinėtojas Konstantinas Tischendorfas ir perdavė šią vertybę Rusijos ir Vokietijos vyriausybėms. 1935 metais buvusios Sovietų Sąjungos vyriausybė savo saugotą Sinajaus kodekso dalį beveik visą pardavė Britų muziejui.