Remiantis kosmoso reiškinių stebėtojų spaceweather.com pranešimais, kovo 23 dieną, šeštadienį (01:30 UTC, 03:30 val. Lietuvos laiku), užfiksuoti itin stiprūs Saulės žybsniai ir vainikinės Saulės masės, susiformavę beveik vienu metu iš dviejų Saulės dėmių AR3614 ir AR3615.

Tačiau sprogimas Saulės dėmėje AR3614 buvo toks stiprus, kad net suvirpino milžiniškus aplinkinius Saulės regionus.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemėje kovo 24 prasidėjo labai stipri geomagnetinė audra. NOAA/VidaPress/NISP nuotr.

Šį vainikinės Saulės masės išsiveržimą, nukreiptą tiesiai į Žemę, užfiksavo Nacionalinis Saulės teleskopas Australijoje.

Įprastai įelektrintos dalelės nuo Saulės iki Žemės keliauja 2–3 dienas, tačiau šį kartą geomagnetinė audra Žemę užklupo gerokai anksčiau – jau sekmadienį, 14:37 UTC, 16:37 val. Lietuvos laiku. Anot spaceweather.com, tikėtina, kad ši G4 kategorijos geomagnetinė audra, prasidėjusi sekmadienį, yra galingiausia nuo 2017-ųjų rugsėjo.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemėje kovo 24 prasidėjo labai stipri geomagnetinė audra. NOAA/VidaPress/NISP nuotr.

Geomagnetinės audros galingumą liudija ir sekmadienio popietę Anglijoje užfiksuoti net ir mėgėjiškų magnetometrų duomenų pokyčiai. Kaip spaceweather.com teigė Stuartas Greenas, po Saulės plazmos dalelių smūgio į Žemę „atsibudo“ jo turimas magnetometras, kurio jutiklis yra maždaug pusė metro po žeme.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemėje kovo 24 prasidėjo labai stipri geomagnetinė audra. NOAA/VidaPress/NISP nuotr.

Geomagnetinio aktyvumo intensyvumas matuojamas magnetometrais pagal Kp indekso skalę (pasaulinis geomagnetinio aktyvumo indeksas), kuri svyruoja nuo 0 iki 9. NOAA duomenimis, kovo 24 dieną (18:00 GMT, 20:00 Lietuvos laiku) Kp skalė pasiekė beveik maksimumą – Kp 8.

Pirmadienį, kovo 25 dieną, Kp indeksas jau svyravo nuo 1 iki 4, tad geomagnetinis intensyvumas buvo nedidelis.

Kaip rašo NOAA, vainikinės Saulės masės išsiveržimo (plazmos dalelių) greitis siekia nuo 250 km/s iki 3000 km/s. Galingiausi ir greičiausi į Žemę nukreipti Saulės plazmos išsiveržimai gali pasiekti mūsų planetą vos per 15–18 valandų.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemėje kovo 24 prasidėjo labai stipri geomagnetinė audra. NOAA/VidaPress/NISP nuotr.

Geomagnetinės audros stiprumas pagal NOAA skirstomas nuo G1 (silpnos) iki G5 (ekstremalios).

Stiprios geomagnetinės audros metu gali kilti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimų. Medikai ragina audros metu pasaugoti save ir perspėti artimuosius, nes gali paūmėti įvairios sveikatos problemos.

Geomagnetinės audros metu dažniausiai susiformuoja vadinamosios Šiaurės (poliarinės) pašvaistės. Pastaruosius kelerius metus po stipresnių vainikinės masės išsiveržimų Šiaurės pašvaistės neretai matomos ir Lietuvoje. Tad ir po pastarojo galingo plazmos pliūpsnio į Žemę įspūdingų reginių danguje jau laukia kosminių reiškinių medžiotojai.

Šiaurės pašvaistė Pajūryje, Lietuvoje. R. Kilinskaitės nuotr.

„Pro debesis pasirodžiusi Saulė parodė savo dėmes, iš kurių vainikinės masės dalis keliauja mūsų link. Laukiam pašvaistės. Saulė vėl neblogai spjaudosi savo turiniu, kuris kelių šimtų km/s greičiu skrieja mūsų link. O tai reiškia, kad jonizuotas deguonis bei azotas vėl sužibės žalsvomis bei violetinėmis spalvomis“, – feisbuke rašė astropeizažų fotografas Ričardas Andriuška.

25-asis Saulės ciklas

Saulės aktyvumo ciklai skaičiuojami nuo 1755-ųjų. Ciklo trukmė – maždaug 11 metų, o vadinamojo viso Saulės aktyvumo ciklo trukmė – 22 metai. Padidėjęs Saulės dėmių, žybsnių ir plazmos pliūpsnių kiekis siejamas su Saulės aktyvumo ciklu.

Manoma, kad dabartinis Saulės ciklas savo aukščiausią tašką pasieks 2024–2025 metais, aktyvumo minimumą Saulė pasieks maždaug 2035 metais.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemėje kovo 24 prasidėjo labai stipri geomagnetinė audra. NOAA/VidaPress/NISP nuotr.

Saulės maksimumo metu įprastai išauga dėmių kiekis, kurį lemia Saulės magnetinio lauko pokyčiai ir kitos ypatybės. Mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, kurie ateityje padės tiksliau nuspėti Saulės dėmių atsiradimą, Saulės žybsnių susiformavimą ir vainikinės masės išsiveržimus, sukeliančius geomagnetines audras Žemėje.

Geomagnetinės audros


Geomagnetinės audros – tai Žemės magnetinio lauko sutrikimai, kurie įvyksta Saulės plazmos dalelėms susidūrus su Žemės magnetiniu lauku.

Kaip teigia NOAA, G5 klasės geomagnetinė audra Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos ir ryšio priemonėms, o orbitoje – ir palydoviniams įrenginiams.

Po Saulės plazmos išsiveržimo Žemėje kovo 24 prasidėjo labai stipri geomagnetinė audra. NOAA/VidaPress/NISP nuotr.

Žmonijos istorijoje iki šiol žinoma galingiausia Saulės audra vyko 1859-aisiais ir pavadinta „Karingtono įvykiu“.

Šios geomagnetinės audros metu buvo sutrikusi telegrafo veikla, jungusi Europą ir Šiaurės Ameriką. Tokio paties galingumo audra šiais laikais sukeltų trilijonus JAV dolerių nuostolių visame pasaulyje.
Stiprios geomagnetinės audros metu gali sutrikti ne tik elektronikos įrenginiai, bet žmonių sveikata.