Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos

 (11)
Pirmadienį paskelbta, kam šiemet atiteks Lietuvos mokslo premijos.
Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jas gaus mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Komisijos pirmininkas Jūras Banys tvirtino, kad čia panaši situacija kaip ir krepšinyje: kartais sabonių ir marčiulionių gimsta, o kartais jų nė kvapo. „Gali būti, kad kitais metais biomedicinos mokslų srityje mes turėsime labai daug aukšto lygio darbų“, - sakė jis.

Tuo pačiu jis patvirtino, kad fizinių mokslų srityje jis ir komisija mielai būtų skyrę tris premijas, tačiau to neleidžia premijų skyrimo taisyklės.

„Yra du kriterijai, ar skirti premiją. Pirmas ir pagrindinis - darbas turi būti aukšto mokslinio lygio“, -sakė premijų skyrimo komisijos pirmininkas J. Banys.

Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.

„Šiais metais buvo mokslo premijoms pateiktų darbų derlius buvo žymiai gausesnis. 2014 m. buvo pateikta 20 darbų, šiemet jų buvo net 33. Lyginant pasiskirstymą tarp mokslinių sričių, sumažėjo humanitarinių ir socialinių mokslų srityse bei fizinių mokslų srityje pateiktų darbų skaičius, tačiau kitose jų pateikta daugiau”, - sakė komisijos mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys.

Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Tankiausiai apgyvendintai planetos vietai gresia katastrofa (27)

Virš jo gyvena šimtai milijonų žmonių, kuriems seisminės katastrofos atveju grėstų žūtis. Milžinišką Žemės plutos sprūdį nuo žmonijos akių slėpė milijonai tonų nuosėdinių uolienų.

Mokslininkai nustatė, kada ledynmečio Europoje atsirado miškai (10)

Vilniaus, Helsinkio ir Oulu universitetų mokslininkai su kolegomis iš Suomijos geologijos tarnybos tarpdisciplininiame moksliniame „Nature“ grupės žurnale „Scientific Reports“ publikavo straipsnį „First Physical Evidence for Forested Environment in the Arctic during MIS 3“.

„Mokslo sriuba“: eksperimentas su ugniniu Rubenso vamzdžiu (6)

Kartu su KTU Studentų mokslinės draugijos nariais atlikome įdomiausius fizikinius ir cheminius eksperimentus. Jūsų dėmesiui - eksperimentas, kurį demonstruoja Gintautas Palinauskas.

Į Islandiją ir atgal: lietuvių ekspediciją užklupo audra (6)

Klaipėdos universiteto (KU) burlaivis „Brabander“ birželio paskutinėmis dienomis išplaukė į ilgiausią per 10- metį ekspediciją – iš Lietuvos aplink Islandiją ir atgal.

Žuvys atsimena žmonių veidus, nors neturi už atpažinimą atsakingos smegenų dalies (4)

Regis, beprasmiška įrodinėti, kad žuvys yra protingos.Ir vis tik britų ir australų mokslininkai įrodė, kad žuvys skiria formas.