Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos

 (12)
Pirmadienį paskelbta, kam šiemet atiteks Lietuvos mokslo premijos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jas gaus mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Komisijos pirmininkas Jūras Banys tvirtino, kad čia panaši situacija kaip ir krepšinyje: kartais sabonių ir marčiulionių gimsta, o kartais jų nė kvapo. „Gali būti, kad kitais metais biomedicinos mokslų srityje mes turėsime labai daug aukšto lygio darbų“, - sakė jis.

Tuo pačiu jis patvirtino, kad fizinių mokslų srityje jis ir komisija mielai būtų skyrę tris premijas, tačiau to neleidžia premijų skyrimo taisyklės.

„Yra du kriterijai, ar skirti premiją. Pirmas ir pagrindinis - darbas turi būti aukšto mokslinio lygio“, -sakė premijų skyrimo komisijos pirmininkas J. Banys.

Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.

„Šiais metais buvo mokslo premijoms pateiktų darbų derlius buvo žymiai gausesnis. 2014 m. buvo pateikta 20 darbų, šiemet jų buvo net 33. Lyginant pasiskirstymą tarp mokslinių sričių, sumažėjo humanitarinių ir socialinių mokslų srityse bei fizinių mokslų srityje pateiktų darbų skaičius, tačiau kitose jų pateikta daugiau”, - sakė komisijos mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys.

Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

„Istorijos piliulės“: seniausia kalba

Ar lietuvių kalba yra viena iš seniausių pasaulio kalbų? Ne, ji nėra tokia sena kaip egiptiečių ar šumerų kalbos, tačiau lietuvių kalboje yra išlikę ypač daug senovinių formų.

Mokslininkų išvada: toksiškos dyzelio dalelės kaupiasi net tik plaučiuose (97)

Augant automobilių skaičiui pasaulyje, nenumaldomai didėja ir kietųjų dalelių kiekis ore. Nereikia nė sakyti, kad tai neigiamai veikia žmonių sveikatą, tačiau mokslininkai nustatė, kaip stipriai.

Atsargiai, nuodai! "Mokslo pelės" padės jūsų vaikui išvengti apsinuodijimo (1)

Kaip teigia psichologai, vaikai kur kas klusniau paisys įvairių tėvų draudimų ir nurodymų, jei jie bus pagrįsti moksliškai. Tačiau jei nesijaučiat pakankamai pasikaustęs, kad išaiškintumėt viską kompetentingai, bet kartu ir vaikui supantama kalba, jums į pagalbą skuba „Mokslo pelės“. Trečiojoje ciklo laidoje mažieji žiūrovai sužinos, kas yra kenksmingos medžiagos, kaip jos veikia gyvus organizmus, ir kad jos gali slėptis net mūsų namuose.

Patikrintas būdas atminčiai treniruoti: daug pastangų nereikia (7)

Pagalvokite kiek kartų esate susidūrę su panašia situacija: važiuojate į populiarų prekybos centrą, parkuojate mašiną į tam tikrą eilę, kuri, be abejo turi, savo numerį, idant vėliau nebūtų sunku surasti tikslią mašinos vietą. Po keleto valandų intensyvaus pirkinėjimosi, daugiau ar mažiau žinote, kur yra mašina, tačiau pats – numeris tarsi išgaravęs.

Kinija imasi kosmoso: nori nuolatinės kosminės stoties (6)

Po sėkmingo pirmojo kinų krovininio kosminio laivo skrydžio Kinija teigia esanti pasiruošusi planuojamos nuolatinės savo kosminės stoties statybai.