Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos

 (12)
Pirmadienį paskelbta, kam šiemet atiteks Lietuvos mokslo premijos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jas gaus mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Komisijos pirmininkas Jūras Banys tvirtino, kad čia panaši situacija kaip ir krepšinyje: kartais sabonių ir marčiulionių gimsta, o kartais jų nė kvapo. „Gali būti, kad kitais metais biomedicinos mokslų srityje mes turėsime labai daug aukšto lygio darbų“, - sakė jis.

Tuo pačiu jis patvirtino, kad fizinių mokslų srityje jis ir komisija mielai būtų skyrę tris premijas, tačiau to neleidžia premijų skyrimo taisyklės.

„Yra du kriterijai, ar skirti premiją. Pirmas ir pagrindinis - darbas turi būti aukšto mokslinio lygio“, -sakė premijų skyrimo komisijos pirmininkas J. Banys.

Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.

„Šiais metais buvo mokslo premijoms pateiktų darbų derlius buvo žymiai gausesnis. 2014 m. buvo pateikta 20 darbų, šiemet jų buvo net 33. Lyginant pasiskirstymą tarp mokslinių sričių, sumažėjo humanitarinių ir socialinių mokslų srityse bei fizinių mokslų srityje pateiktų darbų skaičius, tačiau kitose jų pateikta daugiau”, - sakė komisijos mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys.

Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Brazilijoje atkastos vergių skeletų liekanos atskleidžia naujų vergovės laikų aspektų (5)

Grupelė archeologų, atliekančių kasinėjimus vergų kapinėse netoliese Rio de Žaneiro, aptiko puikiai išsilaikiusių jaunų iš Afrikos atkeliavusių moterų skeletų liekanų. Kasinėjimai kapinėse, pavadinimu „Pretos Novos“, vykdomi jau septynis mėnesius. Spėjama, kad kai kurie palaikai gali būti ir 200 metų senumo – būtent tuo metu klestėjo prekyba žmonėmis.

Lietuva tapo CERN nare: kas pasikeis (6)

Lietuva oficialiai tampa Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN asociuotąja nare. Kokia to nauda?

Nyderlandų mokslininkai švenčia reto meteorito atradimą (1)

Nyderlandų mokslininkai pirmadienį šventė meteorito atradimą. Tai tik šeštas per porą šimtmečių Olandijoje rastas 4,5 mlrd. metų senumo meteoritas, kuris gali padėti atskleisti mūsų Saulės sistemos gimimo paslaptį.

Pirmą kartą nufilmuotas DNR atkartojimo procesas: anksčiau jis suprastas neteisingai (4)

Pirmą kartą buvo nufilmuotas DNR atkartojimo arba replikacijos procesas. Mokslininkai tikėjosi tiesiog gyvai išvysti replikacijos eigą, t.y. pamatyti tai apie ką jau senai gerai žinoma teoriškai. Tačiau gautas vaizdas mokslininkus pribloškė. Pasirodo DNR replikacijos procesą supratome visiškai neteisingai.

Ištyrė kates: su žmonėmis jos seniau nei manyta (14)

Išsamus kačių DNR tyrimas atskleidė, kad tūkstančius metų katės gyveno ir keliavo kartu su žmonėmis.