Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos

 (11)
Pirmadienį paskelbta, kam šiemet atiteks Lietuvos mokslo premijos.
Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jas gaus mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Komisijos pirmininkas Jūras Banys tvirtino, kad čia panaši situacija kaip ir krepšinyje: kartais sabonių ir marčiulionių gimsta, o kartais jų nė kvapo. „Gali būti, kad kitais metais biomedicinos mokslų srityje mes turėsime labai daug aukšto lygio darbų“, - sakė jis.

Tuo pačiu jis patvirtino, kad fizinių mokslų srityje jis ir komisija mielai būtų skyrę tris premijas, tačiau to neleidžia premijų skyrimo taisyklės.

„Yra du kriterijai, ar skirti premiją. Pirmas ir pagrindinis - darbas turi būti aukšto mokslinio lygio“, -sakė premijų skyrimo komisijos pirmininkas J. Banys.

Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.

„Šiais metais buvo mokslo premijoms pateiktų darbų derlius buvo žymiai gausesnis. 2014 m. buvo pateikta 20 darbų, šiemet jų buvo net 33. Lyginant pasiskirstymą tarp mokslinių sričių, sumažėjo humanitarinių ir socialinių mokslų srityse bei fizinių mokslų srityje pateiktų darbų skaičius, tačiau kitose jų pateikta daugiau”, - sakė komisijos mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys.

Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (47)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Iš Pietų ašigalio evakuotas „antrasis žmogus Mėnulyje“ (10)

Sušlubavus sveikatai iš Pietų ašigalio buvo evakuotas antrasis Mėnulio paviršiumi žengęs žmogus Buzzas Aldrinas, praneša BBC.

Elementų periodinę lentelę papildė 3 nauji vardai (26)

Po Japonijos, Rusijos ir JAV mokslininkų atradimų cheminių elementų periodinę lentelę trečiadienį papildė keturi nauji elementai, o vienas iš jų, nihonis, yra pirmasis, atrastas japonų mokslininkų.

Mokslininkai įspėja, kad nyksta didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje (15)

Antradienį paskelbta, kad Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje – šiemet sunyko kaip niekada istorijoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas kelia didelę grėsmę trapiai didžiausio pasaulyje koralinio rifo ekosistemai.