Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos

 (11)
Pirmadienį paskelbta, kam šiemet atiteks Lietuvos mokslo premijos.
Paskirstytos šešios Lietuvos mokslo premijos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jas gaus mokslininkai Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas ir Kristijonas Genevičius už darbų ciklą „Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose (2000–2014)“, Eugenijus Norkus už darbų ciklą „Cheminis metalų nusodinimas: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai eksperimentinės plėtros link (2000–2014)“, taip pat Virgilijus Ulozas už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.

Premija skirta ir Juliui Žilinskui už darbų ciklą „Globaliojo optimizavimo algoritmų kūrimas, lygiagretinimas ir taikymas (2000–2014)“, Vytautui Levandauskui už mokslo darbą „Lietuvos mūro istorija“ ir Artūrui Tereškinui už darbų ciklą „Kultūros sociologijos ir kultūrinių studijų tyrimai (2000–2014 m.)“.

Kaip ir pernai, šiemet paskirtos tik šešios premijos. Tik viena vietoj dviejų galimų premijų šiemet paskirta už Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities tyrimus.

Komisijos pirmininkas Jūras Banys tvirtino, kad čia panaši situacija kaip ir krepšinyje: kartais sabonių ir marčiulionių gimsta, o kartais jų nė kvapo. „Gali būti, kad kitais metais biomedicinos mokslų srityje mes turėsime labai daug aukšto lygio darbų“, - sakė jis.

Tuo pačiu jis patvirtino, kad fizinių mokslų srityje jis ir komisija mielai būtų skyrę tris premijas, tačiau to neleidžia premijų skyrimo taisyklės.

„Yra du kriterijai, ar skirti premiją. Pirmas ir pagrindinis - darbas turi būti aukšto mokslinio lygio“, -sakė premijų skyrimo komisijos pirmininkas J. Banys.

Lietuvos mokslo premija siekia 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, t.y. apie 29,6 tūkst. eurų.

„Šiais metais buvo mokslo premijoms pateiktų darbų derlius buvo žymiai gausesnis. 2014 m. buvo pateikta 20 darbų, šiemet jų buvo net 33. Lyginant pasiskirstymą tarp mokslinių sričių, sumažėjo humanitarinių ir socialinių mokslų srityse bei fizinių mokslų srityje pateiktų darbų skaičius, tačiau kitose jų pateikta daugiau”, - sakė komisijos mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys.

Kaip numatyta Vyriausybės nutarime, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą

Kinija pradėjo eksploatuoti didžiausią pasaulyje radioteleskopą. Penkių šimtų metrų skersmens apertūrinis sferinis radioteleskopas (FAST) darbą pradėjo sekmadienį kalnų regione pietvakarinėje Guidžou provincijoje, pranešė valstybinė kinų naujienų agentūra „Xinhua".

Mokslininkai darbą nuo 9 val. prilygino kančiai (147)

Būtinybė kasdien keltis ir dirbti nuo devintos valandos yra labiausiai paplitusi kankinimo forma šiuolaikinėje visuomenėje, teigiama Oksfordo universiteto profesoriaus Paulo Kelley atlikto tyrimo išvadose.

Kai žmonių darbą dirbs robotai: utopija ar pragaras? (21)

Ateis laikas, kai mašinos galės atlikti daugumą užduočių, kurias dabar vykdo žmonės. Tuomet iš tiesų turėtų tapti įmanomas pasaulis be darbo. Jei ne tik turtingieji galėtų laisvai naudotis robotais, galinga technologija išlaisvintų žmones nuo būtinybės dalyvauti rinkoje, kad turėtų ką valgyti, rašo Ryanas Aventas naujienų svetainėje „Guardian“.

Pasityčiota iš absurdiškus tyrimus atlikusių mokslininkų (1)

Švedas, parašęs trilogiją apie vabzdžių kolekcionavimą, egiptiečių gydytojas, kuris žiurkėms apvilko kelnes, kad galėtų studijuoti jų lytinį gyvenimą, ir britų tyrėjas, kuris gyveno kaip žvėris, buvo paskelbti kasmet už keistus mokslo pasiekimus teikiamų humoristinių „Šnobelio“ premijų laureatais.

Išmanieji radiatoriai: nors praverstų Lietuvoje, išvežami į Skandinaviją (27)

Norvegų kompanijai „Adax“ lietuviai projektuoja programinę įrangą – tai, kas paverčia radiatorių išmaniu.