Voyager 2 prie Urano buvo priartėjęs 1986 m., kai kartu su broliu dvyniu zondu Voyager 1 buvo paleistas į „didįjį turą“ po atokesnes Saulės sistemos planetas.
Urano pašvaistės valdomos to paties bazinio proceso, kuris valdo ir pašvaistes Žemėje, žinomas Šiaurės ir Pietų pašvaisčių pavadinimu.
„Pašvaistes sukelia įvairių šaltinių skleidžiamų krūvį turinčių dalelių, pavyzdžiui, elektronų srautai. Galimi tokias daleles skleidžiantys šaltiniai – Saulės vėjas, planetų jonosfera ir Mėnulio vulkanizmas.“ - teigiama NASA ir Europos kosmoso agentūros (ESA) parengtame pranešime, paskelbtame kartu su nuotraukomis, rašo space.com.
„Jie atsidūrė galinguose magnetiniuose laukuose ir yra nukreipiami į viršutinius atmosferos sluoksnius, kur dėl jų susidūrimų su dujų – deguonies ar azoto – dalelėmis pasimato įspūdingi šviesos sprogimai“, - teigiama pranešime.
Teleskopas Hubble Urano pašvaistes nufotografavo jau ne pirmą kartą – panašus vaizdas jau buvo užfiksuotas 2011 m. lapkričio mėn.
Neseniai paskelbtose nuotraukose užfiksuota ir Urano žiedų sistema, kuri, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, juosia planetos polius. Vis tik iš tikrųjų šie žiedai supa Urano pusiaują ir šiuo aspektu ši planeta panaši į Saturną.
Uranas skrieja aplink Saulę, o šios planetos sukimosi ašis pakrypusi beveik tiesiai į šią žvaigždę.
Astronomai mano, kad dujinio milžino Urano judėjimo trajektorija pakito po susidūrimo su Žemės dydžio planeta arba smūgių serijos, patirtos dėl susidūrimų su mažesniais objektais.
Uranas – trečioji pagal dydį Saulės sistemos planeta, kurios skersmuo apie keturis kartus didesnis nei Žemės. Uranas nuo Saulės nutolęs apie 19 kartų labiau nei žmonių gyvenama Žemė, o šios planetos apskriejimo apie Saulę periodas atitinka 84 Žemės metus.
Teleskopas Hubble į kosminę erdvę paleistas 1990 m. balandžio 24 d. kartu su erdvėlaiviu Discovery ir buvo išskleistas po dienos. Šis kosminis teleskopas vis dar yra galingas kaip ir zondas Voyager 2 – kosminis laivas, paleistas 1977 m. ir šiuo metu nuo Žemės nutolęs 20,6 mlrd. kilometrų.
Manoma, kad neilgai trukus jis turėtų pasiekti tarpžvaigždinę erdvę. Zondas Voyager 1 tarpžvaigždinės erdvės ribą kirto 2012 m. ir taip pat vis dar savo prižiūrėtojams į Žemę siunčia duomenų.
