Norvegai skelbia atskleidę Bermudų trikampio paslaptį

 (161)
Gali būti, kad mokslininkai įminė paslaptį, kuri ramybės daugeliui neduoda jau nuo 1851 metų.
Bermudų trikampis
Bermudų trikampis
© Wikimedia Commons nuotr.

Mokslininkai tiki, kad Bermudų trikampio, kuriame jau yra dingę 8 tūkst. 127 žmonės, paslaptis gali būti paaiškinta metano dujų sprogimais.

Mitiniame trikampyje, esančiame tarp Bermudų salos, Majamio (Florida, JAV) bei San Chuano (Puerto Rikas), dar vadinamame ir Velnio trikampiu, per paskutinius 165 metus paslaptingomis aplinkybėmis pranyko labai daug laivų ir lėktuvų.

Remiantis naujais Norvegijos Arkties universiteto mokslininkų duomenimis, gali būti, jog Bermudų paslapties paaiškinimą pateikė Barenco jūros dugne esantys krateriai. Ši jūra tyvuliuoja Norvegijos pakrantėje ir panašu, kad mokslininkai aptiko, jog iš povandeninių kraterių veržiasi ir sprogsta metano dujos.

Per paskutinius kelerius metus, mokslininkai užfiksavo šių dujų burbuliavimą ne tik Vašingtono valstijos pakrantėje, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rytinėje pakrantėje. Šis reiškinys praėjusiais metais aptiktas ir Sibire: mokslininkai aptiko keturias naujas skyles, susiformavusias sprogstant metano dujoms.

Savo atradimus mokslininkai turėtų paskelbti jau kitą mėnesį Vienoje (Austrija). Viena temų, kuria vyks diskusija, yra aktuali ir Bermudų trikampio paslapties išaiškinimui: mokslininkai kels klausimą, ar metano dujų sprogimai gali grasinti laivams.

Tai – jau ne pirmas atvejis, kai bandant paaiškinti Bermudų trikampio paslaptį minimi metano dujų sprogimai. Praėjusiais metais šią idėją pristatė Igorio Yelstovo vadovaujama mokslininkų grupė iš Rusijoje esančio Trofimuko instituto.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Mokslininkai: australopitekė Lucy daug laiko praleisdavo medžiuose (47)

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

„Mokslo sriuba“: lietuviai padarė proveržį genetikoje (II dalis) (1)

Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda atrado genų redagavimo įrankį CRISPR-Cas9 – genų žirkles, kuriomis galima labai tiksliai karpyti DNR grandinę. Šis atradimas gali pelnyti pirmąją Lietuvos istorijoje Nobelio premiją Chemijos srityje. Genetikai sako, jog tik sugriovus geną galima suprasti, už ką jis atsakingas, kokią įtaką turi. CRISPR-Cas9 įrankio pagalba tai padaryti įmanoma - juo galima nusitaikyti į norimą DNR vietą ir perkirpti grandinę.

Iš Pietų ašigalio evakuotas „antrasis žmogus Mėnulyje“ (10)

Sušlubavus sveikatai iš Pietų ašigalio buvo evakuotas antrasis Mėnulio paviršiumi žengęs žmogus Buzzas Aldrinas, praneša BBC.

Elementų periodinę lentelę papildė 3 nauji vardai (26)

Po Japonijos, Rusijos ir JAV mokslininkų atradimų cheminių elementų periodinę lentelę trečiadienį papildė keturi nauji elementai, o vienas iš jų, nihonis, yra pirmasis, atrastas japonų mokslininkų.

Mokslininkai įspėja, kad nyksta didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje (15)

Antradienį paskelbta, kad Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyvų organizmų struktūra pasaulyje – šiemet sunyko kaip niekada istorijoje. Mokslininkai perspėja, kad šylantis klimatas kelia didelę grėsmę trapiai didžiausio pasaulyje koralinio rifo ekosistemai.