Japonas mikrobiologas S. Omura iš dirvos paėmė tūkstančius Streptomyces bakterijų mėginių, iš kurių buvo atrinkti 50 perspektyviausių – jie buvo persiųsti į JAV, W. C. Campbello laboratoriją, kur buvo atrinkta viena bakterijos atmaina, gaminusi medžiagą, itin efektyviai naikinusią parazitus gyvūnų organizmuose. Medikas išskyrė veikliąją šios bakterijos gaminamą medžiagą avermektiną, kuri vėliau buvo dar patobulinta – buvo išrastas ivermektinas, smarkiai sumažinęs sergamumą dramblialige ir paupių aklumu (kita tų pačių parazitų, apvaliųjų kirmėlių sukeliama liga).
Vaistas buvo toks efektyvus (vienos dozės pakanka ne tik ligos sukėlėjimo išnaikinimui organizme, bet ir metus trunkančiam imunitetui įgyti), kad šios ligos dabar jau yra beveik išnykusios, o bendruomenės, kuriose dramblialigė ir paupių aklumas tapo svarbia skurdą didinančia priežastimi, suklestėjo.
Maliarija – beveik neabejotinai pati grėsmingiausia liga pasaulyje – anksčiau tradiciškai gydyta chlorokinu ir chininu, tačiau šių medžiagų veiksmingumas mažėjo, o sergamumas maliarija pradėjo augti. Kinijos tradicinės medicinos specialistė Y. Tu, atlikusi milžinišką medicininių augalų efektyvumo gydant gyvūnų maliariją,tyrimą, atrinko saldųjį kietį (Artemisia annua), iš kurio išskyrė artemisininą – neįtikėtinai efektyvų junginį, labai greitai sunaikinantį maliariją sukeliančius pirmuonis.
Artemisininas bendrą mirtingumą nuo maliarijos, kuria kasmet užsikrečia beveik 200 mln. žmonių, sumažina 20 proc., o vaikų mirtingumą - 30 procentų. Tai reiškia, kad vien šis vaistas kasmet išgelbsti daugiau nei 100 000 gyvybių.
Ivermektinas ir artemisininas įtraukti į Pasaulio sveikatos organizacijos Esminių vaistų sąrašą bei yra nepatentuojami ir, pagal PSO reikalavimus, kiekvienoje šalyje jie platinami tokiomis kainomis,kad būtų prieinami visiems gyventojams.
