Neregėta sėkmė: ūkininkas atrado pusę tonos sveriantį lobį

 (39)
Kinų valstietis rado savo sklype 459 kilogramus senovinių monetų, datuojamų mūsų eros I amžiumi. Tai antradienį pranešė leidinys „The South China Morning Post“.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ūkininkas vardu Čžangas aptiko lobį, valydamas aikštelę naujam namui statyti netoli Šangsi provincijos Singpingo miesto.

Pasak ekspertų, monetos tikriausiai buvo nukaltos valdant imperatoriui Vang Mangui (Wang Mang), t. y. 9-23 mūsų eros metais.

Kaip papasakojo valstietis, monetos buvo 50 centimetrų gylio ir 60 centimetrų pločio duobėje. Čžanas prisipažino, kad praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje jo šeima jau buvo radusi 80 kilogramų panašių monetų ir pardavė jas visas kaip paprastą varį.

Leidinio duomenimis, nustačius radinio istorinę vertę, monetos bus perduotos valstybiniams muziejams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Atrastų planetų svarba: pasiklausyta iš ten sklindančių bangų (14)

Atrastų 7 uolinių planetų atradimas yra didelis žingsnis į priekį, ieškant nežemiškos gyvybės. Taip yra todėl, kad tokios žvaigždės, kaip TRAPPIST-1, yra labai dažnos, taigi šia sistema galėsime remtis analizuodami kitas.

Pirmasis Saulės užtemimas 2017-aisiais: ugnies žiedas (5)

Ne visi galėjo pamatyti pirmąjį šių metų saulės užtemimą, kuris labai gerai buvo matomas Pietų Amerikoje ir kai kuriose Afrikos vietose.

Lietuvos biotechnologai pateko į pasaulinio garso leidinį (6)

Prestižinio žurnalo „Molecular Cell“ vasario numeryje pristatomas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkų grupės - Zdislav Staševskij, Povilas Gibas, dr. Juozas Gordevičius, dr. Edita Kriukienė ir prof. Saulius Klimašauskas - sukurtas naujas DNR modifikavimo profilių analizės metodas TOP-seq (angl. Tethered Oligonucleotide-Primed sequencing), rašoma pranešime spaudai.

Pirmasis Saulės užtemimas šiemet (3)

Žvaigždžių stebėtojai Argentinoje ir kai kuriose Afrikos dalyse gėrisi sekmadienio Saulės užtemimu: Saulė vienai minutei beveik visa pasislėps už praslenkančio Mėnulio.

Čilės Atakamos dykumoje glūdi gyvybės Marse paslaptis (7)

Čilės mokslininkai įsitikinę: gyvybės paslaptis Marse gali būti įminta ne kur kitur, o neaprėpiamoje Atakamos dykumoje – sausiausiame pasaulio regione, kurio klimatas primena ne ko kito, o Raudonosios planetos. 2016 metais JAV mokslininkai, atlikę išsamią duomenų, gautų iš NATO erdvėlaivio, analizę, išsiaiškino, kad vasaros mėnesiais Marse yra vandens, o tai reiškia, jog egzistuoja tikimybė, kad planetoje, kuri ilgą laiką laikyta itin sausringa, gali būti gyvybės.