Neregėta drąsa: atsirado norinčių surengti CERN parodą Kaune

 (10)
Dėl teisės steigti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą besivaržančio Kauno projekto partnerių gretas papildė Šveicarijoje įsikūręs didžiausias pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų centras CERN.
CERN
© Vida Press

Bendradarbiavimas su šiuo centru leistų į Kauną atgabenti CERN sukurtą išskirtinę ekspoziciją.

CERN centre sukurtas specialus padalinys „CERN Knowledge Transfer“ rengia pažintines programas ir suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais. Vienas tokių pažintinių pristatymų – didžiajame hadronų greitintuve vykstantys procesai.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.

Parodos lankytojai patenka į interaktyvią žaidimų aplinką: interaktyvusis tunelis LHC vizualiai sujungia mokslą, interaktyvią aplinką ir mūsų suvokimą, kas leidžia paprasčiau, realiau suvokti mokslo stebuklus ir juose sudalyvauti“, – pasakojo A. Pundzienė.

Viena iš pramogų, kurią galėtų išbandyti parodos lankytojai – protonų futbolas. Ši pramoga žmonėms leidžia suvokti, kaip protonai juda ir kas nutinka, kai du protonai susiduria. Kuo stipriau spiri (kuo didesnę energiją panaudoji), tuo daugiau pasigamina protonų dalelių.

„Tai puiki mokomoji priemonė moksleiviams, kuri gali paskatinti aktyviau domėtis mokslu ir jį suprasti. Ši paroda iš kitų išsiskiria tuo, kad tai nėra vien tik „plika ekspozicija“ su aprašymu ar pasakojimu. Šią ekspoziciją galima išbandyti gyvai“, – sakė A. Pundzienė.

„Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro Kaune lankytojams galėtume parodyti vienintelę pasaulyje ir bene unikaliausią ekspoziciją, kokią tik galima turėti“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Sprendimą, kur statyti mokslo centrą, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs kitą savaitę.

LRT
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Vyrų nevaisingumą gali nustatyti programėlė (4)

Skaičiuojama, kad viena iš šešių porų kenčia nuo nevaisingumo, rodo „Amerikos nėštumo asociacijos“ duomenys. Beveik trečdalis to priežasčių yra susiję su vyrų sveikata, o tai nustatyti bent jau iki šiol nebuvo labai paprasta.

Bene didžiausias pastarųjų metų proveržis: rado, kas pakeis donorus (1)

Lietuvoje ir kitose šalyse per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, idant būtų išgelbėtos žmonių gyvybės, atstatytas prarastas didelis kiekis kraujo po sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams. Maži kraujo rezervai ir kraujo donorų trūkumas - iš esmės viso pasaulio problema, tačiau naujo atradimo dėka, panašu, nebeilgam.

VU profesoriui – prestižinė 2,5 mln. eurų dotacija (12)

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui paskirta prestižinė, 2,5 mln. eurų siekianti Europos mokslo tarybos (EMT) dotacija patyrusiems mokslininkams (angl. European Research Council Advanced Grant). Tai pirmas kartas per dešimt Europos Komisijos finansuojamos programos gyvavimo metų, kai Lietuva gauna tokį įvertinimą.

Pavogta 3,67 mln. eurų vertės moneta milžinė (39)

Iš Berlyno Bodės muziejaus pirmadienį vagys pavogė auksinę 100 kilogramų sveriančią monetą, kurios nominalioji vertė – 1 mln. JAV dolerių (0,92 mln. euro).

Australijoje aptikta „be precedento daug“ dinozaurų pėdsakų (4)

Atokiame Australijos pakrantės regione buvo aptikta „be precedento daug“ – 21 skirtingo tipo – dinozaurų pėdsakų, pirmadienį pranešė mokslininkai, kurie tą vietovę praminė australų „Juros periodo parku“.