Neregėta drąsa: atsirado norinčių surengti CERN parodą Kaune

 (10)
Dėl teisės steigti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą besivaržančio Kauno projekto partnerių gretas papildė Šveicarijoje įsikūręs didžiausias pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų centras CERN.
CERN
CERN
© Vida Press nuotr.

Bendradarbiavimas su šiuo centru leistų į Kauną atgabenti CERN sukurtą išskirtinę ekspoziciją.

CERN centre sukurtas specialus padalinys „CERN Knowledge Transfer“ rengia pažintines programas ir suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais. Vienas tokių pažintinių pristatymų – didžiajame hadronų greitintuve vykstantys procesai.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.

Parodos lankytojai patenka į interaktyvią žaidimų aplinką: interaktyvusis tunelis LHC vizualiai sujungia mokslą, interaktyvią aplinką ir mūsų suvokimą, kas leidžia paprasčiau, realiau suvokti mokslo stebuklus ir juose sudalyvauti“, – pasakojo A. Pundzienė.

Viena iš pramogų, kurią galėtų išbandyti parodos lankytojai – protonų futbolas. Ši pramoga žmonėms leidžia suvokti, kaip protonai juda ir kas nutinka, kai du protonai susiduria. Kuo stipriau spiri (kuo didesnę energiją panaudoji), tuo daugiau pasigamina protonų dalelių.

„Tai puiki mokomoji priemonė moksleiviams, kuri gali paskatinti aktyviau domėtis mokslu ir jį suprasti. Ši paroda iš kitų išsiskiria tuo, kad tai nėra vien tik „plika ekspozicija“ su aprašymu ar pasakojimu. Šią ekspoziciją galima išbandyti gyvai“, – sakė A. Pundzienė.

„Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro Kaune lankytojams galėtume parodyti vienintelę pasaulyje ir bene unikaliausią ekspoziciją, kokią tik galima turėti“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Sprendimą, kur statyti mokslo centrą, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs kitą savaitę.

LRT
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Gvatemaloje rasta nesantaikos tarp dviejų majų miestų įrodymų

Šiaurės Gvatemaloje esančioje Peteno provincijoje mokslininkai rado dviejų majų miestų-imperijų sąveikos įrodymų. Šie radiniai gali atskleisti daugiau faktų apie Tikalio ir Kaanulio dinastijų kovas.

Mokslininkai sunerimę: mažėja gyvybiškai svarbios medžiagos kiekis (24)

Naujai publikuoto tyrimo išvadose mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje deguonies kiekis mažėja.

Mokslininkas: Žemė kol kas saugi (14)

Jeigu Žemės link artėtų didesnis negu 500 m skersmens asteroidas, kol kas nėra net teorinių būdų, kaip jį būtų galima numušti ar nukreipti kita kryptimi. Gera žinia ta, kad pavojus artimiausius 100 metų mūsų planetai negresia.

Delikatesas dangaus stebėtojams: penktadienį stos Juodasis mėnulis (11)

Ne, tai ne mėnulio užtemimas. Juodojo mėnulio reiškinys Žemėje kartojasi gerokai rečiau – tik kas 32 mėnesius. Taigi, beveik tik kas 3 metus. Kokia astronominė retenybė vadinama Juoduoju mėnuliu?

„SpaceX“ vadovas E. Muskas pristatė ambicingą Marso kolonizavimo viziją (11)

JAV kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas antradienį atskleidė savo ambicingus planus į Marsą išsiųsti erdvėlaivį su 100 žmonių, ir prognozavo, kad tokia kelionė vienam žmogui kainuotų apie 100 tūkst. dolerių (88,8 tūkst. eurų).