Neregėta drąsa: atsirado norinčių surengti CERN parodą Kaune

 (10)
Dėl teisės steigti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą besivaržančio Kauno projekto partnerių gretas papildė Šveicarijoje įsikūręs didžiausias pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų centras CERN.
CERN
© Vida Press

Bendradarbiavimas su šiuo centru leistų į Kauną atgabenti CERN sukurtą išskirtinę ekspoziciją.

CERN centre sukurtas specialus padalinys „CERN Knowledge Transfer“ rengia pažintines programas ir suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais. Vienas tokių pažintinių pristatymų – didžiajame hadronų greitintuve vykstantys procesai.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.

Parodos lankytojai patenka į interaktyvią žaidimų aplinką: interaktyvusis tunelis LHC vizualiai sujungia mokslą, interaktyvią aplinką ir mūsų suvokimą, kas leidžia paprasčiau, realiau suvokti mokslo stebuklus ir juose sudalyvauti“, – pasakojo A. Pundzienė.

Viena iš pramogų, kurią galėtų išbandyti parodos lankytojai – protonų futbolas. Ši pramoga žmonėms leidžia suvokti, kaip protonai juda ir kas nutinka, kai du protonai susiduria. Kuo stipriau spiri (kuo didesnę energiją panaudoji), tuo daugiau pasigamina protonų dalelių.

„Tai puiki mokomoji priemonė moksleiviams, kuri gali paskatinti aktyviau domėtis mokslu ir jį suprasti. Ši paroda iš kitų išsiskiria tuo, kad tai nėra vien tik „plika ekspozicija“ su aprašymu ar pasakojimu. Šią ekspoziciją galima išbandyti gyvai“, – sakė A. Pundzienė.

„Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro Kaune lankytojams galėtume parodyti vienintelę pasaulyje ir bene unikaliausią ekspoziciją, kokią tik galima turėti“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Sprendimą, kur statyti mokslo centrą, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs kitą savaitę.

LRT
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Supelijusi duona apgaulinga: įspėja apie nematomą pavojų (4)

Taip tikriausiai yra nutikę ir jums: atidarote tik vakar pirktos duonos maišelį, o ant pirmos riekės jau matote melsvus pūkuotus taškus - duona supelijo. Tačiau juk mus mokė, kad maisto švaistyti nevalia, o pelėsis tai dar ne pasaulio pabaiga, todėl dėmę galima tiesiog nupjauti. Bet ar taip elgtis protinga? Mokslininkai teigia, kad dažnai taip darydami apie šį tą nepagalvojame.

Susipažinkite su keistu reiškiniu danguje (2)

Dėl mokslininkų, entuziastų, Žemėje esančių fotografų ir Europos kosmoso agentūros magnetinio lauko „Swarm“ misijos pastangų pavyko atrasti šį violetinės šviesos ruoželį danguje.

Jei norite, kad vaikai jūsų klausytų, paaiškinkit jiems moksliškai!  Per DELFI TV startuoja naujas edukacinis projektas „Mokslo pelės“ (1)

Vaikai dažnai nesupranta, kodėl tėvai prigalvoja jiems visokiausių taisyklių ir draudimų. Naujausi psichologų tyrimai rodo, kad mažyliai kur kas greičiau paklūsta, jei tėvai savo nurodymus pagrindžia moksliškai. Ir čia tėveliams į pagalbą skuba nauja DELFI TV edukacinė laida „Mokslo pelės“.

Tamsiosios medžiagos tiltai panašūs į voratinklius: aptikti sudėtinga (24)

Standartinis Visatos struktūros formavimosi modelis teigia, kad galaktikos formuojasi kosminio voratinklio gijų susikirtimuose, kur tamsiosios medžiagos tankis yra didžiausias.

Įspūdingi žinduoliai: jie gali išgyventi be deguonies (16)

Naujai atlikta studija parodė, kad mokslininkų jau kurį laiką pastebėti ir savo ištverme stebinantys plikieji smėlrausiai turi tokią ypatingą medžiagų apykaitos sistemą, kuri funkcionuoja be deguonies.