Neregėta drąsa: atsirado norinčių surengti CERN parodą Kaune

 (10)
Dėl teisės steigti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą besivaržančio Kauno projekto partnerių gretas papildė Šveicarijoje įsikūręs didžiausias pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų centras CERN.
CERN
CERN
© Vida Press nuotr.

Bendradarbiavimas su šiuo centru leistų į Kauną atgabenti CERN sukurtą išskirtinę ekspoziciją.

CERN centre sukurtas specialus padalinys „CERN Knowledge Transfer“ rengia pažintines programas ir suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais. Vienas tokių pažintinių pristatymų – didžiajame hadronų greitintuve vykstantys procesai.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.

Parodos lankytojai patenka į interaktyvią žaidimų aplinką: interaktyvusis tunelis LHC vizualiai sujungia mokslą, interaktyvią aplinką ir mūsų suvokimą, kas leidžia paprasčiau, realiau suvokti mokslo stebuklus ir juose sudalyvauti“, – pasakojo A. Pundzienė.

Viena iš pramogų, kurią galėtų išbandyti parodos lankytojai – protonų futbolas. Ši pramoga žmonėms leidžia suvokti, kaip protonai juda ir kas nutinka, kai du protonai susiduria. Kuo stipriau spiri (kuo didesnę energiją panaudoji), tuo daugiau pasigamina protonų dalelių.

„Tai puiki mokomoji priemonė moksleiviams, kuri gali paskatinti aktyviau domėtis mokslu ir jį suprasti. Ši paroda iš kitų išsiskiria tuo, kad tai nėra vien tik „plika ekspozicija“ su aprašymu ar pasakojimu. Šią ekspoziciją galima išbandyti gyvai“, – sakė A. Pundzienė.

„Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro Kaune lankytojams galėtume parodyti vienintelę pasaulyje ir bene unikaliausią ekspoziciją, kokią tik galima turėti“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Sprendimą, kur statyti mokslo centrą, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs kitą savaitę.

LRT
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šiaurės pašvaistė matoma Šveicarijos padangėje - ar tai įmanoma? (2)

Norint išvysti Šiaurės pašvaistę, nebūtina vykti už poliarinio rato. Menininkas iš Šveicarijos Danas Ackeris rado būdą, kaip tokį grožį sukurti Lozanos danguje.

Meksiko centre eksponuojami senovės miesto actekų statinių griuvėsiai

Senovės miesto griuvėsiai – ne vien mokslininkų bendruomenės, bet visos tautos turtas. Taip nusprendė Meksikos archeologai. Meksikas pastatytas Tenočtitlano – senosios actekų imperijos sostinės – vietoje.

14 ryškiausių mokslinių ir technologinių pasiekimų šiais metais (5)

Apibendrinant besibaigiančius metus, laisvai galima tarti, kad tai buvo sukrėtimų, netikėtumų ir akibrokštų paženklintas laikotarpis. Vis dėlto, ne viskas be išimties kėlė tik liūdesį ir neviltį. „Popular Science“ siūlo prisiminti ir pozityvius laimėjimus mokslo ir technologijų pasaulyje.

Mirė JAV kosmoso pionierius Johnas Glennas (54)

Pirmasis orbita aplink Žemę apskriejęs amerikietis Johnas Glenas, taip pat tapęs vyriausiu į kosmosą pakilusiu žmogumi , mirė būdamas 95 metų, ketvirtadienį pranešė jo vardu pavadintas Ohajo valstijos koledžas.

Prieš daugiau nei šimtmetį rastos mumifikuotos kojos yra vienos žymiausių Egipto karalienių (13)

Archeologų teigimu, tyrimas parodė, kad daugiau nei prieš šimtmetį Egipto Karalių Slėnyje esančiame kape rastos mumifikuotos kojos yra karalienės Nefertarės (Nefertari) - pagrindinės ir mylimiausios Egipto faraono Ramzio II žmonos.