Neregėta drąsa: atsirado norinčių surengti CERN parodą Kaune

 (10)
Dėl teisės steigti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą besivaržančio Kauno projekto partnerių gretas papildė Šveicarijoje įsikūręs didžiausias pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų centras CERN.
CERN
© Vida Press

Bendradarbiavimas su šiuo centru leistų į Kauną atgabenti CERN sukurtą išskirtinę ekspoziciją.

CERN centre sukurtas specialus padalinys „CERN Knowledge Transfer“ rengia pažintines programas ir suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo pasiekimais. Vienas tokių pažintinių pristatymų – didžiajame hadronų greitintuve vykstantys procesai.

Pasak Kauno technologijos universiteto mokslo prorektorės prof. Astos Pundzienės, Nacionaliniame mokslo ir inovacijų centre Kaune būtų galima eksponuoti CERN parodą „Interactive LHC Tunnel“.

Parodos lankytojai patenka į interaktyvią žaidimų aplinką: interaktyvusis tunelis LHC vizualiai sujungia mokslą, interaktyvią aplinką ir mūsų suvokimą, kas leidžia paprasčiau, realiau suvokti mokslo stebuklus ir juose sudalyvauti“, – pasakojo A. Pundzienė.

Viena iš pramogų, kurią galėtų išbandyti parodos lankytojai – protonų futbolas. Ši pramoga žmonėms leidžia suvokti, kaip protonai juda ir kas nutinka, kai du protonai susiduria. Kuo stipriau spiri (kuo didesnę energiją panaudoji), tuo daugiau pasigamina protonų dalelių.

„Tai puiki mokomoji priemonė moksleiviams, kuri gali paskatinti aktyviau domėtis mokslu ir jį suprasti. Ši paroda iš kitų išsiskiria tuo, kad tai nėra vien tik „plika ekspozicija“ su aprašymu ar pasakojimu. Šią ekspoziciją galima išbandyti gyvai“, – sakė A. Pundzienė.

„Nacionalinio mokslo ir inovacijų centro Kaune lankytojams galėtume parodyti vienintelę pasaulyje ir bene unikaliausią ekspoziciją, kokią tik galima turėti“, – tvirtino Kauno mero pavaduotojas Povilas Mačiulis.

Sprendimą, kur statyti mokslo centrą, Švietimo ir mokslo ministerija paskelbs kitą savaitę.

LRT
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Žmonės keičia kosmoso orus (2)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.

Kaip juokiasi kutenama žiurkė? (13)

„Kutenimas – viena plačiausių ir mokslininkams sunkiausiai suprantamų temų“, – teigia Merilando universiteto (JAV) neuromokslininkas Robertas Provine`as, daugelį metų nagrinėjantis tokius reiškinius kaip kutulys, žagsulys, žiovulys ir net bezdulys. Kodėl iš visų jų išskirtinas būtent kutulys, portale bbc.com aptaria mokslo apžvalgininkas Joshas Gabbatissas.

Tarptautinėje kosminėje stotyje - skubus remontas (2)

Tarptautinės kosmoso stoties ekipažui teko imtis skubių remonto darbų. Laimei, jie pasibaigė sėkmingai.

Augalai girdi: veganus tai gali pašiurpinti (46)

Dažnai įsivaizduojame, kad augalai yra primityvūs ir visai nieko nejaučiantys organizmai. Tačiau gali būti, kad ši nuomonė apie juos yra net labai klaidinga. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai stengiasi išgirsti, kur yra vanduo, ir savo šaknis nukreipia būtent į tą pusę. Kaip augalai gali girdėti? Ar tiesa, kad jie girdi, kai juos kas nors valgo?

Mokslininkai nustatė dešimtis naujų intelektą lemiančių genų (10)

Nustatyti 52 su žmogaus intelektu susiję genai, kurių 40 „proto genams“ priskirti pirmą kartą, pirmadienį paskelbė mokslininkai.