Vadinamoji „Jėzaus žmonos evangelija“ yra koptų kalba prirašytas papiruso fragmentas, ne ką didesnis už tipinę vizitinę kortelę. Vienoje išverstoje eilutėje esama užuominos apie Jėzų, tariantį žodžius „mano žmona“ bei apie apaštalą, vardu Marija.
Praėjusiais metais atlikus šio papiruso analizę, jis buvo datuotas maždaug VI-IX a., tačiau vienas Vokietijos profesorius iškėlė idėją, jog panašumas tarp šios „evangelijos“ ir kito papiruso reiškia, kad abu jie yra klastotės.
Septuagintinių ir Biblijos tyrimų instituto Vupertalyje (Vokietija) mokslininkas Christianas Askelandas tvirtino, kad radioaktuviųjų anglies izotopų datavimo metodu nustatyta, jog antrasis papirusas, priskiriamas Evangelijai pagal Joną, buvo užrašytas prieš 1200 metų. Ir užrašymui panaudota kalba, kuri jau tuo metu buvo 300 metų išnykusi.
C. Askelundo teigimu, tai įrodo, kad papirusas yra klastotė, o kadangi, panašu, klastotojas buvo tas pats, tai pačiai kategorijai turėtų būti priskiriama ir numanomoji „Jėzaus žmonos evangelija“.
Tačiau dabar Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, atlikę naujus papiruso tyrimus, teigia, kad pirminiai jų analizės rezultatai paneigia C. Askelundo teoriją.
Leidiniui „Live Science“ JAV universiteto mokslininkas Jamesas Yardley sakė: „Mūsų pirmojo patikrinimo metu nustatėme, kad rašalai, naudoti abiem šiems tiriamiesiems dokumentams [Evangelijos pagal Joną fragmentui ir Evangelijos pagal Jėzaus žmoną fragmentui] buvo ganėtinai skirtingi. Tą patvirtina ir naujesni tyrimai“.
J. Yardley sakė, kad daugiau nesakys nieko tol, kol nebus oficialiai nebus publikuota tyrimo ataskaita. Tuomet galimybę pasisakyti turės ir C. Askelundas.
Tiesa, nors amerikiečių tyrimas padidina tikimybę, jog „Jėzaus žmonos evangelija“ nėra klastotė, juo visiškai nebandoma atsakyti į klausimą, ką tai reikštų krikščionybei apskritai.
Harvardo religinės mokyklos ekspertė, profesorė Karen King, pirmoji viešai paskelbusi apie papiruso atradimą 2012 metais, sakė, kad nors šis dokumentas vienareiškmiškai neįrodo, kad Jėzus buvo susituokęs, jis galėtų pateikti daugiau informacijos apie vieną pirmųjų krikščioniškųjų debatų „apie idealų gyvenimo būdą“: ar tai santuoka, ar celibatas.
Ekspertės teigimu, pagrindinė papiruse aptariama mintis – klausimas, ar moterys, kurios yra motinos ir žmonos, gali būti apaštalėmis.
„Šis evangelijos fragmentas suteikia priežastį iš naujo apsvarstyti tai, ką manėme žiną. Jis užduoda klausimą, koks buvo istorinis Jėzaus šeimyninės padėties vaidmuo ankstyvosioms krikščioniškosioms prieštaroms dėl santuokos, šeimos ir celibato“, – sakė K. King.
