NASA zondas užfiksavo raiškiausią žmonijos istorijoje nykštukinės planetos vaizdą

NASA tarpplanetinis zondas „Dawn“ į Žemę atsiuntė kol kas pačių raiškiausių visų laikų nykštukinės planetos Cereros nuotraukų. Vaizdai užfiksuoti zondui esant 237 000 km atstumu nuo Cereros, sausio 25 dieną. Tiesa, netrukus šis kosminis aparatas pateiks dar gražesnių vaizdelių – tai bus pirmasis žmogaus pagamintas aparatas, aplankysiantis nykštukinę planetą, savo pranešime rašo NASA

„Apie mūsų milžinišką Saulės sistemą žinome labai nedaug, bet tokiomis taupiomis misijomis, kaip „Dawn“, šios mįslės pamažu sprendžiamos“, - sakė NASA planetų mokslo padalinio vadovas Jimas Greenas.

43 pikselių pločio „Dawn“ nuotraukos yra daugiau nei 30 proc. didesnės raiškos, nei 2003 ir 2004 metais teleskopo „Hubble“ užfiksuoti Cereros vaizdai. Žinoma, teleskopas nuo Cereros tuo metu buvo net 1000 kartų toliau – 241 mln. km atstumu.

Tai nėra pirmas Cereros nuotraukų paketas iš „Dawn“ - šis zondas jau yra atsiuntęs pirminių navigacinių vaizdų, užfiksuotų sausio 13 dieną. Juose matėsi, kad ant nykštukinės planetos paviršiaus yra balta dėmė ir kilo įtarimas, kad esama kraterių. Baltą dėmę Cereros paviršiuje matė ir „Hubble“, bet jos kilmė kol kas nežinoma.

„Cerera – tai „planeta“, apie kurią tikriausiai niekada negirdėjote. Džiaugiamės kartu su „Dawn“ galėdami apie ją sužinoti daugiau ir pasidalinti savo atradimais su pasauliu“, - sakė „Dawn“ projekto vadovas Robertas Mase'as, dirbantis NASA Reaktyvinių variklių laboratorijoje.

Zondui vis labiau artėjant prie Cereros, jo siunčiami vaizdai bus vis aukštesnės kokybės. Kovo 6 d. „Dawn“ pateks į Cereros orbitą ir pradės fotografuoti tikrai aukštos raiškos vaizdus, padėsiančius atskleisti planetos paviršiaus sandaros paslaptis.

„Jau dabar pradedami matyti tokias Cereros sritis ir savybes, kurių iki šiol nematėme. Pavyzdžiui, pietiniame pusrutulyje yra keli tamsūs bruožai, kurie gali būti krateriai regione, kuris ir šiaip yra tamsus. Šios misijos duomenys sukels revoliuciją mūsų supratime apie šį unikalų kūną. Cerera jau dabar rodo įdomius bruožus, kurie tik skatina mūsų apetitą detalesniems ateities tyrimams“, - sakė „Dawn“ misijos vyr. mokslininko pavaduotojas.

Didžiausio asteroidų žiedo, besisukančio tarp Marso ir Jupiterio kūno – Cereros – skersmuo yra apie 950 kilometrų. Kai kurie mokslininkai mano, jog praeityje šioje nykštukinėje planetoje buvo ir po paviršiumi pasislėpęs skysto vandens vandenynas. Visai gali būti, kad Cereros gelmėse ir dabar galima būtų rasti skysto vandens.

Cerera iškart po atradimo buvo klasifikuota kaip planeta, bet vėliau priskirta asteroidų kategorijai. 2006 metais jos statusas dar kartą pasikeitė – ji tapo nykštukine planeta. Cererą 1801 metais atrado astronomas Giuseppe Piazzi, savo atradimą pavadinęs Romos žemdirbystės, javų, derliaus ir motiniškų santykių deivės vardu.