NASA prašo pagalbos: ar ne jūs čia gyvenate?

 (20)
NASA padarė per 1,8 mln Žemės fotografijų iš kosmoso, tačiau ne visuose sugeba pasakyti, ką ten užfiksavo. Agentūra tikisi, kad interneto vartotojai padės išspręsti šią problemą ir atskleis kokie miestai bei miesteliai žybsi šiose nuostabiose fotografijose.
Niujorko vaizdas iš TKS
© AP/Scanpix

Internetinė svetainė (Ją galite rasti čia) ragina žmones iš viso pasaulio pabandyti identifikuoti savo gyvenamas vietas. Tokiu būdu NASA galės sukurti didžiulę internetinę kosminių nuotraukų duomenų bazę, kuri gali pasitarnauti „taupant energiją, prisidedant prie žmonių sveikatos gerinimo bei saugumo. Be to, tai gali padėti daugiau sužinoti apie atmosferoje vykstančius cheminius procesus“.

NASA paviešintos nuotraukos darytos nuo 1960 metų iki šių dienų Tarptautinės kosminės stoties (TKS) užfiksuotų kadrų. Iš viso kataloge yra daugiau nei 1,8 milijonų nuotraukų. Apie 1,3 milijonų fotografijų padarė būtent TKS ir maždaug 30  proc. jų sudaro naktiniai Žemės vaizdai.

Vietovių atpažinimo projektui „Miestai naktį“ (ang. Cities at Night) vadovauja Madrido Komplutensės universiteto mokslininkai. Jis sudarytas iš trijų NASA nuotraukų atpažinimo segmentų: „Dark Skies of ISS“, „Night Cities“ ir „Lost at Night".

„Dark Skies of ISS“ ragina žmones surūšiuoti nuotraukas į, pavyzdžiui, miestų, žvaigždžių ir kitų objektų skiltis.

„Be gyventojų pagalbos, praktiškai neįmanoma šių nuotraukų panaudoti moksliniams tikslams, nes algoritmais negalime tiksliai identifikuoti užfiksuotų vaizdų“, – teigia universiteto doktorantas Alejandro Sanchezas.

„Night Cities“ mokslininkai siekia panaudoti paprastų piliečių žinias apie vietos geografiją nustatant naktinėse fotografijose užfiksuotų įvairių pasaulio taškų koordinates bei perkeliant jas į „Miestų šviesų žemėlapius“. Jie nuguls į nakties vaizdų atlasą, kuris bus skirtas naudoti visuomenei, žiniasklaidai bei moksliniams tikslams.

„Tai tarsi dėlionė iš 300 000 detalių. Tačiau, vietiniams gyventojams žymiai lengviau atpažinti miesto kontūrus, kuriame patys gyvena“, – komentuoja A. Sanchezas.

Iki šiol, šimtai savanorių jau suskirstė beveik 20 000 vaizdų, tačiau, siekiant užtikrinti tikslumą, kiekvienas jų turėtų būti suklasifikuotas ir atpažintas remiantis keliais asmenimis.

Mokslininkai, šiuo projektu galės pasinaudoti, pavyzdžiui, išskiriant šviesos šaltinių miestuose tipus bei apskaičiuojant jų energijos suvartojimo efektyvumą. Taip pat lyginant miesto apšvietimo lygį su jo ekonominiu pajėgumu ar nusikalstamumo lygiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Šveicarijoje sukurtas pigus universalus robotas-origamis

Moduliniai robotai sudaryti iš daugybės atskirų tarpusavyje sąveikaujančių mažyčių mechanizmų. Vienintelis šių robotų trūkumas tas, jog dažniausiai jie sunkūs, griozdiški, sudėtingai pagaminami ir eksploatuojami. Robotai-origamiai nuo jų skiriasi tuo, jog pastaruosius sudaro vienas vienintelis mechanizmas, galintis įgauti reikiamą formą. Tiesa, juos riboja dydis ir konfigūracijos algoritmai.

Mokslininkai sukūrė daugkartinio naudojimo popierių (8)

Mokslininkai iš Kalifornijos sukūrė daugkartinio naudojimo popierių. Įdomu tai, kad jame rašoma ne rašalu, o šviesa.

Įspūdingas marsaeigis įkvėps žmones keliauti po Raudonąją planetą (17)

NASA pristato koncepcinį įspūdingo dizaino marsaeigio, skirto keleiviams gabenti, modelį. Kosmoso agentūros atstovai viliasi, kad šis projektas įkvėps žmones vis rimčiau svarstyti tarpplanetinių kelionių galimybes.

Tarptautinėje kosmoso stotyje skraidantis dronas atsiuntė pirmuosius vaizdus (5)

Pristatome jums „Int-Ball“ – kamera aprūpintą droną robotą, šiuo metu esantį Tarptautinėje kosmoso stotyje. Šį mažylį nuotoliniu būdu valdo Žemėje esančios Japonijos kosmoso agentūros JAXA inžinieriai.

Povandeninis filmavimas padėjo mokslininkams ištirti kuprotojo banginio pelekų darbą (1)

Stanfordo universiteto mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kam iš tiesų kuprotiesiems banginiams reikalingi pelekai. Anksčiau buvo manyta, kad šios galūnės padeda milžiniškiems gyvūnams manevruoti.