NASA prašo pagalbos: ar ne jūs čia gyvenate?

 (20)
NASA padarė per 1,8 mln Žemės fotografijų iš kosmoso, tačiau ne visuose sugeba pasakyti, ką ten užfiksavo. Agentūra tikisi, kad interneto vartotojai padės išspręsti šią problemą ir atskleis kokie miestai bei miesteliai žybsi šiose nuostabiose fotografijose.
Niujorko vaizdas iš TKS
© AP/Scanpix

Internetinė svetainė (Ją galite rasti čia) ragina žmones iš viso pasaulio pabandyti identifikuoti savo gyvenamas vietas. Tokiu būdu NASA galės sukurti didžiulę internetinę kosminių nuotraukų duomenų bazę, kuri gali pasitarnauti „taupant energiją, prisidedant prie žmonių sveikatos gerinimo bei saugumo. Be to, tai gali padėti daugiau sužinoti apie atmosferoje vykstančius cheminius procesus“.

NASA paviešintos nuotraukos darytos nuo 1960 metų iki šių dienų Tarptautinės kosminės stoties (TKS) užfiksuotų kadrų. Iš viso kataloge yra daugiau nei 1,8 milijonų nuotraukų. Apie 1,3 milijonų fotografijų padarė būtent TKS ir maždaug 30  proc. jų sudaro naktiniai Žemės vaizdai.

Vietovių atpažinimo projektui „Miestai naktį“ (ang. Cities at Night) vadovauja Madrido Komplutensės universiteto mokslininkai. Jis sudarytas iš trijų NASA nuotraukų atpažinimo segmentų: „Dark Skies of ISS“, „Night Cities“ ir „Lost at Night".

„Dark Skies of ISS“ ragina žmones surūšiuoti nuotraukas į, pavyzdžiui, miestų, žvaigždžių ir kitų objektų skiltis.

„Be gyventojų pagalbos, praktiškai neįmanoma šių nuotraukų panaudoti moksliniams tikslams, nes algoritmais negalime tiksliai identifikuoti užfiksuotų vaizdų“, – teigia universiteto doktorantas Alejandro Sanchezas.

„Night Cities“ mokslininkai siekia panaudoti paprastų piliečių žinias apie vietos geografiją nustatant naktinėse fotografijose užfiksuotų įvairių pasaulio taškų koordinates bei perkeliant jas į „Miestų šviesų žemėlapius“. Jie nuguls į nakties vaizdų atlasą, kuris bus skirtas naudoti visuomenei, žiniasklaidai bei moksliniams tikslams.

„Tai tarsi dėlionė iš 300 000 detalių. Tačiau, vietiniams gyventojams žymiai lengviau atpažinti miesto kontūrus, kuriame patys gyvena“, – komentuoja A. Sanchezas.

Iki šiol, šimtai savanorių jau suskirstė beveik 20 000 vaizdų, tačiau, siekiant užtikrinti tikslumą, kiekvienas jų turėtų būti suklasifikuotas ir atpažintas remiantis keliais asmenimis.

Mokslininkai, šiuo projektu galės pasinaudoti, pavyzdžiui, išskiriant šviesos šaltinių miestuose tipus bei apskaičiuojant jų energijos suvartojimo efektyvumą. Taip pat lyginant miesto apšvietimo lygį su jo ekonominiu pajėgumu ar nusikalstamumo lygiu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Nustatė, kurie žmonės lengviau įveikia mirties baimę (43)

Britanijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkų atlikta metaanalizė parodė, kad ateistai ir religingiausieji žmonės mirties bijo mažiausiai. Darbo rezultatai publikuoti žurnale „Religion, Brain & Behavior".

S. Klimašauskui suteikta 2,5 mln. eurų dotacija: ji leidžia dirbti negalvojant apie finansavimą (11)

Vilniaus universiteto profesorius – pirmasis Lietuvos mokslininkas gavęs prestižinę Europos mokslo tarybos dotaciją. 2,5 mln. eurų siekianti dotacija bus išleista naujiems prof. Sauliaus Klimašausko tyrimams. Kitas universiteto profesorius – Virginijus Šikšnys – pernai buvęs netoli Nobelio premijos, vasarį apdovanotas dar viena prestižine premija. Danijos fondas „Novo nordisk“ skyrė daugiau nei 400 tūkst. eurų. Pokalbis su mokslininkais ir Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku – laidoje „Dėmesio centre“.

Iš Etnos ugnikalnio teka raudonos lavos srovė (8)

Didelė ryškiai raudonos lavos srovė pirmadienį nutekėjo iš Etnos ugnikalnio. Etna – aktyviausias ugnikalnis Europoje.

Vestuviniai žiedai iš kosmoso: geriausio draugo dovana (9)

Prancūzų astronautas Thomas Pesquetas savo 6 mėnesių viešnagei Tarptautinėje kosmoso stotyje atsivežė labai ypatingą krovinį: porą blizgių, sidabrinių vestuvinių žiedų.

Nobelio premijos laureatė parašė pjesę apie Trumpą (10)

Amerikos teatro mylėtojai pirmadienį galėjo susipažinti su nauja Nobelio literatūros premijos laureatės Elfriede Jelinek pjese, kurioje stengiamasi suprasti prezidentą Donaldą Trumpą ir jo kalbas apie šiuolaikinę visuomenę.