NASA prašo pagalbos: ar ne jūs čia gyvenate?

 (20)
NASA padarė per 1,8 mln Žemės fotografijų iš kosmoso, tačiau ne visuose sugeba pasakyti, ką ten užfiksavo. Agentūra tikisi, kad interneto vartotojai padės išspręsti šią problemą ir atskleis kokie miestai bei miesteliai žybsi šiose nuostabiose fotografijose.
Niujorko vaizdas iš TKS
Niujorko vaizdas iš TKS
© AP/Scanpix

Internetinė svetainė (Ją galite rasti čia) ragina žmones iš viso pasaulio pabandyti identifikuoti savo gyvenamas vietas. Tokiu būdu NASA galės sukurti didžiulę internetinę kosminių nuotraukų duomenų bazę, kuri gali pasitarnauti „taupant energiją, prisidedant prie žmonių sveikatos gerinimo bei saugumo. Be to, tai gali padėti daugiau sužinoti apie atmosferoje vykstančius cheminius procesus“.

NASA paviešintos nuotraukos darytos nuo 1960 metų iki šių dienų Tarptautinės kosminės stoties (TKS) užfiksuotų kadrų. Iš viso kataloge yra daugiau nei 1,8 milijonų nuotraukų. Apie 1,3 milijonų fotografijų padarė būtent TKS ir maždaug 30  proc. jų sudaro naktiniai Žemės vaizdai.

Vietovių atpažinimo projektui „Miestai naktį“ (ang. Cities at Night) vadovauja Madrido Komplutensės universiteto mokslininkai. Jis sudarytas iš trijų NASA nuotraukų atpažinimo segmentų: „Dark Skies of ISS“, „Night Cities“ ir „Lost at Night".

„Dark Skies of ISS“ ragina žmones surūšiuoti nuotraukas į, pavyzdžiui, miestų, žvaigždžių ir kitų objektų skiltis.

„Be gyventojų pagalbos, praktiškai neįmanoma šių nuotraukų panaudoti moksliniams tikslams, nes algoritmais negalime tiksliai identifikuoti užfiksuotų vaizdų“, – teigia universiteto doktorantas Alejandro Sanchezas.

„Night Cities“ mokslininkai siekia panaudoti paprastų piliečių žinias apie vietos geografiją nustatant naktinėse fotografijose užfiksuotų įvairių pasaulio taškų koordinates bei perkeliant jas į „Miestų šviesų žemėlapius“. Jie nuguls į nakties vaizdų atlasą, kuris bus skirtas naudoti visuomenei, žiniasklaidai bei moksliniams tikslams.

„Tai tarsi dėlionė iš 300 000 detalių. Tačiau, vietiniams gyventojams žymiai lengviau atpažinti miesto kontūrus, kuriame patys gyvena“, – komentuoja A. Sanchezas.

Iki šiol, šimtai savanorių jau suskirstė beveik 20 000 vaizdų, tačiau, siekiant užtikrinti tikslumą, kiekvienas jų turėtų būti suklasifikuotas ir atpažintas remiantis keliais asmenimis.

Mokslininkai, šiuo projektu galės pasinaudoti, pavyzdžiui, išskiriant šviesos šaltinių miestuose tipus bei apskaičiuojant jų energijos suvartojimo efektyvumą. Taip pat lyginant miesto apšvietimo lygį su jo ekonominiu pajėgumu ar nusikalstamumo lygiu.

www.technologijos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Mokslininkai kategoriški: mobilusis telefonas gali sukelti mirtiną ligą (4)

Mobiliųjų telefonų poveikio vartotojų sveikatai tema visada traukė mokslininkus iš viso pasaulio. Kai kurie tyrinėtojai padarė išvadą, kad žalos potencialas yra, o kiti neranda aiškių kenkimo sveikatai įrodymų.

Į Žemę trenkęsis lemtingas asteroidas nužudė ne tik dinozaurus (7)

Gali būti, kad dinozaurus nužudęs asteroidas, atėmė gyvybę ir dar kai kam. Mokslininkai žino, kad yra dar kelios vietos, kuriose dėl tos pačios priežasties žuvo kiti gyvūnai, rašo sci-tech-today.com.

Naujas mokslininkų atradimas pateisina jų pakvaišusią idėją (9)

Mokslininkai jau seniai diskutavo apie galimybę nuskraidinti kai kuriuos pagrindinius Žemėje esančios gyvybės elementus į naujai iš kometų ir asteroidų sudarytą planetą.

Mokslininkai to nesitikėjo: surastas ryšys tarp karingos civilizacijos ir europiečių (20)

Atlikus 2,5 tūkst. metų senumo Kartaginoje rastų finikiečio palaikų genomo analizę, paaiškėjo, kad jaunuolis priklauso retai europiečių haplogrupei, rašo newhistorian.com.

„Mokslo sriuba“: kaip Kaune varžėsi lietuvių ir latvių robotai (3)

Gegužės 20 d. Kaune vyko tarptautinės robotų varžybos „Robotų intelektas 2016“. Jas po kelių metų pertraukos atkūrė KTU Studentų mokslinės draugijos nariai. Varžybų metu, komandos su savo sukonstruotais robotais varžėsi pagrindinėje, linijos sekimo, sumo bei kitose rungtyse. Pagrindinis prizas – 7000 EUR. Kaip dalyviai rengėsi varžyboms? Kokiais būdais autonominiai robotai orientavosi erdvėje? Kaip robotams sekėsi įveikti trasą? Apie tai žiūrėkite specialioje „Mokslo sriubos“ laidoje.