Lietuva nėra šių reiškinių nuošalyje. Kas vyksta visoje žemėje, vienokiu ar kitokiu pavidalu pasireiškia ir Lietuvoje, kuri yra neatsiejama visos klimato sistemos dalis.
„Ekstremalių reiškinių visame žemės rutulyje pastebima vis daugiau. Tai ir stiprios liūtys, ir sausros, ir neregėti karščiai šiuo metu kankinantys Vakarų Europą. Lietuvoje taip pat fiksuojame ir pastebime dažnesnes karščio bangas, kada dieną temperatūra pakyla virš 30 laipsnių, o vėliau ją lydi škvalai ir viesulai.
Taip pat pastebimi ir dažni šaltų oro masių išsiveržimai – šalnos ir pavojingai žemos temperatūros gegužės ar birželio mėnesiais“, – teigia klimatologas Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.
Nors klimatologas pripažįsta, kad ne visi reiškiniai yra tiesiogiai susiję su klimato kaita, tačiau sutinka, kad daugelis jų paaštrėja ar būna dažnesni būtent dėl klimato kaitos, rašoma pranešime spaudai.
Kiek mums kainuoja klimato kaita?
Ar gali mokslininkai paskaičiuoti, kiek mums kainuotų klimato kaita? Pasirodo, gali. Vienas iš būdų – galimas pasaulinis bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis.
„Jei nebus įgyvendintos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės, jei nebus švelninama klimato kaita, iki 2100 m. pasaulinis BVP gali sumažėti 20 proc. Priešingai, jei bus efektyviai siekiama įgyvendinti aplinkosauginius projektus, mažiau teršti atmosferą šiltnamio dujomis, tuomet BVP pokytis toks nebūtų“, – pastebi klimatologas A. Bukantis.
Skaičiavimuose yra daug „jeigu“, tačiau visos šios sąlygos priklauso nuo žmogaus ir nuo jo veiklos bei pasiryžimo sąmoningai stabdyti klimato kaitą.
„Žmogus per visą savo industrinės veiklos epochą iš esmės pakeitė atmosferos cheminę sudėtį.
Anglies dioksido padaugėjo 42 proc., diazoto oksido 21 proc., o metano – net 2,5 karto. Visa žmogaus veikla skatina klimato ir ekosistemų pokyčius“, – priduria klimatologas.
Verslo ir pramonės atstovai supranta, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir diversifikavimas yra tiesioginis teigiamas efektas klimatui.
Vilniuje jau trečius metus vyksta žaliųjų technologijų konkursas „Climate Launchpad“, kurio finalas laukia rugpjūčio 11 d. ir jame varžysis komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus.
Dalyvių idėjos yra pačios įvairiausios: skirtingų medžiagų, pavyzdžiui, naudotos tekstilės ar saulės baterijų, perdirbimas ir antrinis panaudojimas, naujų „žalesnių“ produktų kūrimas, anglies dioksido dujų žemėlapis, atsinaujinančios energijos pardavimo kaimynams platformų ar elektromobilių įkrovimo stotelių tinklų kūrimas.
„Dalyvauti programoje buvo kviečiami visi norintys. Nesvarbu, ar idėja dar tik sukosi galvoje ar jau buvo kuriamas jos prototipas. Praėjusiais metais lietuvių idėja gaminti anglies pluoštą iš atsinaujinančių išteklių, celiuliozės ir lignino buvo pripažinta geriausia idėja „Tvarios gamybos sistemų“ kategorijoje ir sulaukė sėkmės – pateko tarp TOP-15 geriausių idėjų Europoje. Tikime sėkme ir stipriais Lietuvos atstovais didžiajame finale Kipre ir šiemet“, – teigė programą „Climate Launchpad“ Lietuvoje įgyvendinančio Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko direktorė Laima Kaušpadienė.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (46)