Mokslininkai: po Fukušimos avarijos kiekvienas gavo dozę radiacijos

 (65)
Nepanikuokite - tai yra pirmas dalykas, kurį nori pasakyti mokslininkų komanda, atlikusi pasaulinį tyrimą dėl radiacijos, susijusios su Fukušimos atominės elektrinės avarija Japonijoje, skelbia „IFL Science“.
© Reuters / Scanpix

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad visi Žemės gyventojai po Fukušimos avarijos gavo tokią dozę radiacijos, kiek jos gaunama kartą darant rentgeno nuotrauką. Tai labai mažas kiekis, nes kiekvienais metais žmonės visame pasaulyje atliekant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus gauna gerokai daugiau radiacijos.

Avarija Fukušimos jėgainėje įvyko 2011 metų kovo 11 d., 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimui sukėlus cunamį. Tuomet ištekėjo didelis kiekis radioaktyvaus vandens, ir maždaug 80 proc. radioaktyvių medžiagų nusėdo vandenyne ir ašigaliuose. Pagrindinis radiacijos šaltinis buvo cezis-137.

„Tikrai nereikia jaudintis“, - sako Vienoje vykusio Europos geologinių mokslų sąjungos metinio susitikimo dalyvis, Norvegijos oro tyrimų instituto mokslininkas Nikolaos Evangeliou.

„Mes nustatėme, kad kiekvienas iš mūsų gavome papildomai rentgeno nuotraukai prilygstančią radiacijos dozę“, – sakė jis.

Ši komanda atliko pirmąjį pasaulyje tyrimą dėl Fukušimos avarijos paskleistos radiacijos. Didžiąją dalį duomenų jie gavo iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos, kuri naudoja pasaulinį radiaciją aplinkoje matuojančių stotelių tinklą.

Tam, kad paskaičiuotų biologinį radiacijos kiekį, kurį sukaupia žmogaus audiniai, mokslininkai naudoja vienetą, vadinamą sivertu. Po Fukušimos avarijos vidutinis žmogus gavo 0,2 milisiverto radiacijos.

Palyginkime: vidutinis žmogus, kuriam daromos rentgeno nuotraukos, per metus gauna maždaug 2,7 milisiverto radiacijos.

Viena standartinė rentgeno nuotrauka prilygsta maždaug 0,1 milisiverto, o kompiuterinės tomografijos tyrimas – 15 milisivertų.

Palyginkime: tam, kad žmogui pasireikštų spindulinė liga, jis turi gauti tūkstantį milisivertų (vieną sivertą) radiacijos.

Netoli Fukušimos jėgainės gyvenę žmonės gavo 1-5 milisivertus radiacijos, o toliau gyvenantieji – vidutiniškai 0,5 milisiverto.

Radiacija smarkiau paveikė aplinką aplink Fukušimos elektrinę. Pranešama, kad gerokai sumenko paukščių, vabzdžių ir žinduolių įvairovė.

Be to, maždaug 160 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Avarijos pasekmių likvidavimo darbai vyksta iki šiol ir dar truks dešimtmečius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (1)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.

Nuo vaizdo sunku atplėšti akis: eksperimentas, kurį gali išbandyti kiekvienas (8)

Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?

Išaiškino, kaip atsiranda paslaptingi žybsniai Žemės paviršiuje (11)

Dar 1993 metais, pakeliui į Jupiterį, zondas Galileo nufotografavo Žemę iš dviejų milijonų kilometrų nuotolio. Keliose nuotraukose aptikti keisti žybsniai, kurių paaiškinimo tuo metu rasti nepavyko.

Naujojoje Zelandijoje išbandyta raketa pasiekė kosmosą, bet ne orbitą (3)

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Rocket Lab“ ketvirtadienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi savo sukonstruotą raketą nešėją, startavusią iš aikštelės Naujojoje Zelandijoje, nors raketa ir nepasiekė orbitos, kaip tikėtasi.

Žmonės keičia kosmoso orus (15)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.