„Tūkstantmečio užduočių“ sąrašas buvo patvirtintas 2000 m. Buvo sumanyta skirti premiją, siekiant išskirti sudėtingiausias problemas, su kuriomis matematikai susiduria antrojo tūkstantmečio pabaigoje bei „sutvirtinti šiuolaikinėje sąmonėje tą faktą, kad šiuolaikinės matematikos sienos išlieka atviros, o pats mokslas turi gausybę neišspręstų uždavinių“.
Pagal žiniasklaidos turimą informaciją, už vienos iš „tūkstantmečio užduočių“ sprendimą institutas skiria milijono dolerių premiją.
„Grigorijaus Perelmano Poincare hipotezės įrodymu buvo užbaigtos šios užduoties sprendimo paieškos, kurios tęsėsi beveik pusę šimto metų. Tai reikšmingas progresas matematikos istorijoje“, – pranešime cituojami instituto prezidento Jameso Carlsono žodžiai.
Kai institutas pripažino G. Perelmano įrodymą, lieka šešios neišspręstos „tūkstantmečio užduotys“.
Hipotezę suformulavo prancūzas matematikas Anri Poincare 1904 m. 2002 m. G. Perelmanas pirmą kartą publikavo darbą, skirtą Williamo Terstono hipotezei, kuri įrodo Poincare hipotezės teisingumą.
Clay institutas nepraneša, ar matematikas sutiko priimti premiją. 2006 m. G. Perelmanui už Poincare hipotezės įrodymą jau buvo skirtas Fieldso medalis, tačiau matematikas atsisakė jį priimti.
Grigorijus Perelmanas ir praeityje yra atsisakęs už matematikos pasiekimus skirtų apdovanojimų ir atmetęs Prinstono, Stenfordo ir kitų universitetų pasiūlymus. Mokslininkas neparodė jokio susidomėjimo milijonu dolerių, kuriuos Clay institutas paskyrė už pirmą paskelbtą Poincare hipotezės įrodymą.
Plačiau apie Poincare hipotezę galima pasiskaityti čia.
