Nauji tyrimai duoda atsakymą: pasirodo, cheminė Merkurijaus sudėtis leidžia egzistuoti įvairiems mineralams, kurie galėjo sustingti skirtingose paviršiaus vietose.
Paprastai planetos susiformuoja beveik ar visai išsilydžiusios ir paskui vėsta, o vėsdamos kristalizuojasi.
Priklausomai nuo cheminės sudėties, kristalai gali sustingti įvairiuose sluoksniuose – taip yra Mėnulyje. Žemėje sluoksnių nematyti, greičiausiai todėl, kad juos sumaišė tektoninių plokščių judėjimas. Ar Merkurijus yra panašiai sluoksniuotas, neaišku, bet laboratoriniai eksperimentai, kurių metu buvo išlydyti ir stingdomi mineralai enstatitiniai chondritai, parodė, kad į planetos paviršių galėjo iškilti labai įvairūs medžiagų mišiniai, net jei jos vidus nėra sluoksniuotas.
Tiesiog esant skirtingoms paviršiaus temperatūroms ir slėgiams, susiformuoja skirtingos struktūros, kurios kyla į paviršių. Ir kyla jos nevienodais greičiais bei sudaro nevienodo storio plutą – tai paaiškina ir regionų amžiaus skirtumus.
Daugiau informacijos – NASA pranešime spaudai.