Klysta tvirtinantys, kad daugiausia šviesos skleidžia Saulė

 (49)
Kiek Visatoje yra šviesos? Geras klausimas. Tiesa, atsakymas labai paprastas – daug. Visa kita – tik smulkmė ir detalės, užtat kokios detalės...
Klysta tvirtinantys, kad daugiausia šviesos skleidžia Saulė
© DELFI (K.Cemnolonskio nuotr.)

Žinoma, iš pradžių derėtų apsibrėžti, kas, kalbant apie šviesą Visatoje, yra „kiek“ ir kas yra „daug“. Vienas iš būdų – šviesą skaičiuoti fotonais. Jei kada nors knietėjo sužinoti, kas toks yra fotonas, sužinokite: tai – šviesos dalelė. „Dalelė“ šiuo atveju reiškia fundamentalųjį šviesos kiekio vienetą arba, kad skambėtų šauniau, kvantą.

Šviesą sudaro fotonai, tačiau jie sudaro ne tik šviesą, bet ir radijo bangas, ir rentgeno spindulius. Taigi jei aplink jus šią akimirką yra šviesu – jūs skendite fotonuose, jų srautas šią akimirką bombarduoja jūsų akių obuolius.

Taigi, jei yra šviesos, yra ir labai daug fotonų. O jei yra tik vienas fotonas? Vienas fotonas ir yra vienas fotonas. Jo nepadalinsi ir nepadauginsi, nepradanginsi. Pastaroji aplinkybė labai įdomi: jei fotonams niekas netrukdytų, jie gyvuotų amžinai.

Grįžkime prie to, kad fotonai gali būti šviesos kiekio Visatoje matavimo įrankis. Vadinasi, suskaičiuoji visus Visatos fotonus ir žinai, kiek Visatoje yra šviesos. O fotonus suskaičiuoti įmanoma, nes mes žinome, kad kiek energijos glūdi viename fotone. Tad lieka tik sudėti visas tas energijas į vieną. Deja, iškart ima aiškėti, kodėl šis šviesos kiekio skaičiavimo metodas neefektyvus.

Milijardų milijardai

Gal tuomet reiktų pradėti nuo ko nors kasdieniškesnio: pavyzdžiui, į mūsų šviestuvus galbūt netrukus sugrįšiančios modifikuotos kaitrinės lemputės? Gal ji atrodo visai nekaltai, tačiau iš tikrųjų tai yra tikras šviesos monstras – jis išspinduliuoja apie 1020 fotonų per sekundę.

Jei į vieną krūvą sudėtume visas Visatoje esančias lemputes, turėtų būti gana šviesu, tačiau lemputes labai lengvai nustelbia kiti šviesos šaltiniai. Pavyzdžiui, saulė. Tam tikra prasme, saulė yra gigantiška lemputė, nors ji nėra prijungta prie elektros tinklo, išspinduliuoja neįtikėtinus kiekius fotonų.

Jei manote, kad lempos šviesa yra labai ryški ir intensyvi, jūs, švelniai tariant, siaubingai apsirinkate. Nes saulė be vargo išsviedžia po 1045 fotonų per sekundę. Ir taip dienų dienas, metų metus, milijardus metų.

Vis dėlto viena lempute ar viena saule neapsiribosime. Juk Visatoje ir vieno, ir kito yra gerokai daugiau. Štai vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje tų saulių yra keli šimtai milijardų. O Visatoje galaktikų yra šimtai milijardų. O jei dar yra ir kitų visatų?

Milijardas šen ar milijardas ten, bet Visatoje vieną sekundę turėtų būti apie 1060 fotonų. Tik nereikia pamiršti, kad fotonai sukuriami ir sunaikinami kiekvieną akimirką. Tad jų skaičius toli gražu nėra nuolatinis.

Visatos gelmės – įsižiūrėkime į jas aidžiau atidžiau

Tačiau Visatoje šviesos yra gerokai daugiau nei danguje žvaigždžių. Juk yra dar ir ūkai, didžiuliai molekuliniai debesys, supernovos, pulsarai, aktyvieji galaktikų branduoliai su juose tūnančiomis supermasyviomis juodosiomis bedugnėmis. Visi šie kosminiai objektai ne tik ryja, bet ir išspinduliuoja fotonus.

Jei šie objektai būtų arti Žemės ir juos būtų galima matyti plika akimi, tada juos vadintume šviesos šaltiniais. Tačiau jau nemenką gabaliuką laiko egzistuojanti Visata yra gerokai didesnė – net ir už galaktiką, kurioje sukasi gimtoji mūsų Žemė. Ir tose Visatos gelmėse vyksta galybė visko – mokslininkai nė iš tolo nespėjo visko surikiuoti ar net sužinoti. Tad, jei taip galima pasakyti, egzistuoja ir savotiškas užgalaktinis šviesos fonas.

Nors viskas, ką jau minėjome šiame rašinyje, skleidžia beprotiškai daug šviesos, vis dėlto žvaigždės, galaktikos ir supernovos su savo fotonais yra niekis – lašas jūroje. Nuo seno šviesiausias dalykas Visatoje ir kone visų Visatos fotonų šaltinis yra foninė kosminių mikrobangų spinduliuotė.

Nors ji nematoma, ji sklinda iš kosmoso. Tai – mikrobangų spinduliai, kurių yra daugiausia. Tai yra šviesiausias dalykas Visatoje. Šviesesnis už bet ką, ką tik yra tekę matyti. Ši mūsų akims nematoma šviesa srūva kiekviename kubiniame kosmoso centimetre – įskaitant ir Žemę! Jei mūsų akys fiksuotų mikrobangų spindulius, mes matytume, kad visas pasaulis iš visų pusių ir visur skendi nesibaigiančioje šviesoje, nuo kurios niekur nepasislėpsi.

Ši šviesa gimė praėjus tik 300 mln. metų po Visatos gimimo, kai ji pakankamai atvėso ir iš karštos plazmos virto vėsių neutralių dujų telkiniais. Plazmos būsenoje fotonai egzistuoja neilgai – galima sakyti, jie vos gimę įsirėžia į gretimą dalelę. O štai neutralių dujų būsenoje fotonai tampa laisvi ir skrieja sau niekieno netrukdomi. Jei niekas netrukdytų, jie skrietų ir šviestų amžinai.

Tačiau grįžkime į foninės mikrobangų spinduliuotės gimimo laikus. Iš pradžių toji spinduliuotė buvo tokia pat karšta kaip ir jos šaltinis, todėl tai buvo ne mikrobangų, o gama spinduliai. Tačiau Visata sensta, plečiasi ir vėsta. Per beveik 14 mlrd. metų Visata išsiplėtė tiek, kad pirmapradė šviesa atvėso nuo gama iki mikrobangų spindulių.

Vėėėsu, ką?

Vėsoka. Gerai, pamiršome paklausti vieno dalyko. Kiek gi fotonų išspinduliuoja tas kosminis mikrobangų fonas? Ogi apie 1090, taigi viena transformacijos epocha išspinduliavo daugiau fotonų negu kuri nors žvaigždė pajėgtų išspinduliuoti per 13 mlrd. metų.

Kad vaizdas būtų lengviau suprantamas, kiekvienam žvaigždės išspinduliuotam fotonui Visatoje rastume po 100 000 000 000 000 000 000 000 000 000 fotonų, išspinduliuotų kosminių mikrobangų fono. Gal vienos ar kitos nulių kekės ir trūksta, bet ar pajustume skirtumą?

Štai tiek Visatoje yra šviesos. Ar pasidarė šviesiau? Turbūt ne, nes šviesiau būti negali. Na ir kas, kad visos tos šviesos nematome. Gal net ir gerai, kad nematome.

www.technologijos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Garsiausias profesorius įvardijo tris didžiausias grėsmes žmonijai (85)

Profesorius Stephenas Hawkingas pasakė tikintis, jog tarša ir žmogaus kvailumas yra dvi didžiausios grėsmės žmonijai. Taip pat jis yra susirūpinęs dėl dirbtinio intelekto panaudojimo karyboje, rašo independent.co.uk.

Bando nutildyti pavojaus varpus: atrastas žmonijai gyvybiškai svarbių dujų rezervuaras (6)

Helis – bespalvės, bekvapės ir beskonės inertinės dujos – geriausiai žinomos dėl keisto poveikio žmogaus balsui: įkvėpus helio, šis tampa įkyrus ir itin komiškas. Tačiau nepaisant to, tai yra labai svarbios dujos, naudojamos ligoninių įrangos, suvirinimo pramonėse, rašo techtimes.com.

Panašu, kad Plutone yra vandenynas (6)

„New Horizons“ atsiųstose Plutono nuotraukose matyti gilūs kanjonai ir panašūs įtrūkimai, kurie galėjo susiformuoti nykštukinei planetai po truputį plečiantis. Taip galėjo įvykti, jei joje buvo skysto vandens vandenynas, kuris po truputį ledėjo.

Plutono palydove atrastas sunkiai įsvaizduojamo gylio kanjonas (18)

Tokiame visu ūgiu laisvai tilptų ir aukščiausia Žemės viršukalne laikomas Everestas. Mūsų planeta apie tokio gylio kanjonus gali tik pasvajoti, o štai nykštuko Plutono mėnulyje Charone tokių pragarmių netrūksta.

Sukurtas prietaisas, leidžiantis judinti daiktus ore (8)

Mokslininkai sukonstravo prietaisą, akustinėmis bangomis kuriantį levitacijos efektą be tiesioginės sąveikos su judinamais objektais.