Kaune atidaromas didžiausias Lietuvoje KTU slėnis

 (6)
Penktadienį oficialiai duris atveria Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Skaičiuojama, kad viso projekto vertė siekia apie pusantro šimto milijono litų, o didžioji dalis investuota į naujausią techniką.
<script type="text/javascript" rel="gallery" src="//g1.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=167842"></script>
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Investuoti milijonai

KTU „Santakos“ slėnio idėja pirmą kartą buvo paminėta prieš devynerius metus. 2010 metais pradėtos statybos, o penktadienį laukia oficialus atidarymas. Nors slėnyje dar vyksta darbai, čia jau dirba mokslininkai, keliasi verslininkai.

Slėnyje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės. KTU „Santakos“ slėnis yra vienas iš didžiausių tokio tipo centrų Lietuvoje.

Šis centras – tai esminė grandis, jungianti perspektyviausias technologijas ir žinioms imlias įmones, kurių bendradarbiavimas skatina tyrėjus praktiškai įgyvendinti idėjas, kurios ateityje virs sėkmingais verslo projektais. KTU „Santakos“ slėnis atviras Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo ir verslo organizacijų atstovams.

Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų. Beje, bene visos verslui skirtos vietos jau užimtos. O ir patekti čia nebuvo lengva – nuomininkams buvo taikomi itin aukšti reikalavimai.

Balta ir juoda

Bendradarbiavimo idėja užkoduota ir pastato architektūroje. Tuo įsitikinę pastatą kūrę architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius.

„Du pastato korpusai – baltas ir juodas – tarsi atkartoja In ir Jang koncepciją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą“, – architektūrinę koncepciją pristato G. Janulytė-Bernotienė.

Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto vientisą kompoziciją sudaro du vienas su kitu kontrastuojantys architektūriniai masyvai – horizontalus penkių aukštų pastatas, skirtas mokslinei veiklai ir vertikalus aštuonių aukštų verslo įmonių pastatas. Mokslui, studijoms ir verslui skirtas centro dalis sujungia universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.

Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų. Viršutiniuose aukštuose įrengtos laboratorijos išdėstytos aplinkui saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Pirmajame pastato aukšte įsikūrė specialiosios paskirties laboratorijos. Išorinį lengvumo įspūdį kuria dvisluoksnis stiklo fasadas su metalinių sijų tinklu.
Vidinė pastato erdvė lengvai keičiama pagal poreikius. Pavyzdžiui, 400 vietų konferencijų salę, reikalui esant, galima transformuoti į dvi atskiras sales.

Vietų nebeliko

Numatoma, kad per trejus metus po atidarymo centre įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Tai – Technologinis verslo inkubatorius, kurio veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas. Jau užimtos beveik visos biurams skirtos patalpos. Atviros prieigos verslo laboratorijoms skirta 490 kv. m, jaunimo verslumo skatinimui – 650 kv. m., pasitarimams ir renginių organizavimui – 700 kv. m. Technologijų demonstravimo centro erdvėje, kuri užima 345 kv. m, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir technologinės įmonės demonstruos savo produktus ar jų prototipus.

Įsikūrė 7 institutai

Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. m. Mokslinių tyrimų komercializavimo paslaugas kuruojantis Nacionalinis inovacijų ir verslo centras verslui galės pasiūlyti daugiau kaip 1 tūkst. specializuotų paslaugų.

Naujajame centre kuriasi šie pagrindiniai ir svarbiausi KTU mokslo centrai: Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Telematikos mokslo laboratorija, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras Sintetinės chemijos institutas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Japonija pristatė mėnuleigį, sukurtą „Google“ „Lunar XPRIZE“ iššūkiui

Japonijos kosminių varžybų komanda „Hakuto“ pirmadienį pristatė mėnuleigį, skirtą ateinančiais metais įvyksiančiam konkursui „Lunar XPRIZE“, kurį remia „Google“. Japonų mėnuleigis yra 58 cm ilgio ir 36 cm aukščio, o sveria vos 4 kg. Tokio mažo svorio aparatą pagaminti pavyko naudojant naujausią anglies pluošto medžiagą, kuri paprastai naudojama lėktuvų gamyboje. Kiekviename mėnuleigio rate įdiegti varikliai, kad jis galėtų sklandžiai manevruoti Mėnulio paviršiuje.

Bandomi pažaboti dronų turėtojai (51)

Bepilotis orlaivis turi išlaikyti minimalų atstumą, siekiantį 50 metrų, nuo pašalinių žmonių ir statinių.

Jeruzalėje - 3 tūkst. metų senumo karaliaus Dovydo laikų artefaktų ekspozicija

„Bible Lands“ muziejus Jeruzalėje rugpjūčio 29 d. suteikė išskirtinę galimybę žvilgtelėti į 3 tūkst. metų senumo artefaktų ekspoziciją. Šie istoriniai objektai archeologų rasti Khirbet Qeiyafa. Specialistų manymu, šioje vietovėje kadaise buvo biblijinis Shaarayim miestas, minimas istorijoje apie karaliaus Dovydo ir milžino Galijoto kovą.

Paaiškėjo, nuo ko mirė žmonių giminaitė Lucy (45)

Hominidas Lucy, prieš 3,2 mln. metų gyvenusi žmonių giminaitė, mirė smurtine mirtimi: iškritusi iš aukšto medžio, rodo nauja garsiųjų fosilijų analizė, kurios rezultatai, siūlantys dešimtmečių senumo mįslės įminimą, buvo paskelbti pirmadienį.

Sukurtas pirmasis pasaulyje visiškai minkštakūnis robotas (1)

Nors robotai dažniausiai kuriami iš metalo, tai nėra vienintelė galimybė. Mokslininkai pastaruoju metu kuria vadinamuosius minkštakūnius robotus, kurie yra lankstesni ir lengviau pritaikomi realiose situacijose.