Kaune atidaromas didžiausias Lietuvoje KTU slėnis

 (6)
Penktadienį oficialiai duris atveria Kauno technologijos universiteto (KTU) Mokslo ir technologijų centras bei Technologinio verslo inkubatorius. Skaičiuojama, kad viso projekto vertė siekia apie pusantro šimto milijono litų, o didžioji dalis investuota į naujausią techniką.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Investuoti milijonai

KTU „Santakos“ slėnio idėja pirmą kartą buvo paminėta prieš devynerius metus. 2010 metais pradėtos statybos, o penktadienį laukia oficialus atidarymas. Nors slėnyje dar vyksta darbai, čia jau dirba mokslininkai, keliasi verslininkai.

Slėnyje sutelktas ypač perspektyvių – darniosios chemijos ir biofarmacijos, ateities energetikos ir mechatronikos, informacinių ir komunikacinių technologijų – sričių mokslo ir studijų potencialas, greta kurio kuriasi glaudžiai su mokslo institucijomis bendradarbiaujančios verslo įmonės. KTU „Santakos“ slėnis yra vienas iš didžiausių tokio tipo centrų Lietuvoje.

Šis centras – tai esminė grandis, jungianti perspektyviausias technologijas ir žinioms imlias įmones, kurių bendradarbiavimas skatina tyrėjus praktiškai įgyvendinti idėjas, kurios ateityje virs sėkmingais verslo projektais. KTU „Santakos“ slėnis atviras Lietuvos ir užsienio aukštojo mokslo ir verslo organizacijų atstovams.

Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje įrengta apie 350 darbo vietų, sumontuotos įrangos vertė siekia beveik 89 mln. litų. Mokslinių tyrimų erdvės užima 9 tūkst. kv. m. plotą, 3,5 tūkst. kv. m. skirta verslui. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 150 mln. litų. Beje, bene visos verslui skirtos vietos jau užimtos. O ir patekti čia nebuvo lengva – nuomininkams buvo taikomi itin aukšti reikalavimai.

Balta ir juoda

Bendradarbiavimo idėja užkoduota ir pastato architektūroje. Tuo įsitikinę pastatą kūrę architektai Gražina Janulytė-Bernotienė, Rimantė Lydytė, Erikas Klinavičius.

„Du pastato korpusai – baltas ir juodas – tarsi atkartoja In ir Jang koncepciją, kai iš pirmo žvilgsnio skirtingos ar net viena kitai priešingos jėgos, veikdamos kartu, papildo viena kitą“, – architektūrinę koncepciją pristato G. Janulytė-Bernotienė.

Beveik 13 tūkst. kvadratinių metrų ploto vientisą kompoziciją sudaro du vienas su kitu kontrastuojantys architektūriniai masyvai – horizontalus penkių aukštų pastatas, skirtas mokslinei veiklai ir vertikalus aštuonių aukštų verslo įmonių pastatas. Mokslui, studijoms ir verslui skirtas centro dalis sujungia universalių ir viešųjų patalpų intarpas, kuriame yra vestibiuliai, ekspozicinės erdvės, informaciniai centrai.

Mokslo laboratorijoms skirtas pastatas – šviesus, lengvų konstrukcijų. Viršutiniuose aukštuose įrengtos laboratorijos išdėstytos aplinkui saulės šviesos „šulinį“, stiklo sienos ir pertvaros leidžia maksimaliai išnaudoti natūralų apšvietimą. Pirmajame pastato aukšte įsikūrė specialiosios paskirties laboratorijos. Išorinį lengvumo įspūdį kuria dvisluoksnis stiklo fasadas su metalinių sijų tinklu.
Vidinė pastato erdvė lengvai keičiama pagal poreikius. Pavyzdžiui, 400 vietų konferencijų salę, reikalui esant, galima transformuoti į dvi atskiras sales.

Vietų nebeliko

Numatoma, kad per trejus metus po atidarymo centre įsikurs ir savo verslą plėtos 40 jaunų technologinių įmonių. Tai – Technologinis verslo inkubatorius, kurio veiklą koordinuoja KTU regioninis mokslo parkas. Jau užimtos beveik visos biurams skirtos patalpos. Atviros prieigos verslo laboratorijoms skirta 490 kv. m, jaunimo verslumo skatinimui – 650 kv. m., pasitarimams ir renginių organizavimui – 700 kv. m. Technologijų demonstravimo centro erdvėje, kuri užima 345 kv. m, Kauno technologijos universiteto mokslininkai ir technologinės įmonės demonstruos savo produktus ar jų prototipus.

Įsikūrė 7 institutai

Mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirta 9 tūkst. kv. m. Mokslinių tyrimų komercializavimo paslaugas kuruojantis Nacionalinis inovacijų ir verslo centras verslui galės pasiūlyti daugiau kaip 1 tūkst. specializuotų paslaugų.

Naujajame centre kuriasi šie pagrindiniai ir svarbiausi KTU mokslo centrai: Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutas, Medžiagų mokslo institutas, Biomedicininės inžinerijos institutas, Telematikos mokslo laboratorija, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centras Sintetinės chemijos institutas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

NASA erdvėlaivis sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų (21)

Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį.

Rado būdą, kaip transformuoti kaulus: tikisi padėti sergantiems

Kol kas realybe paversti Herberto Velso romane aprašyto Nematomo žmogaus niekas nesiruošia. Permatomi kaulai tarnaus labai tauriam tikslui.

Realybė ir fantastika apie Marsą: su kuo susidurtų ten nuskraidinti žmonės (26)

Fantastikoje dažnai pasitaiko istorijų, kuriose kitos planetos pritaikomos žmonėms, keičiant jų atmosferą ir paviršių, kitaip sakant, teraformuojamos.

Kokia galėtų būti gyvybė Saulės sistemoje: ekspertų nuomonė (13)

Po to, kai lediniame Saturno palydove Encelade buvo aptikti organinės medžiagos pėdsakai, mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių, kokia galėtų būti gyvybė po storu ledo sluoksniu, kur praktiškai nepatenka Saulės šviesa.

Rado būdą, kaip atsikratyti didžiosios dalies plastiko (9)

Ispanijos ir Didžiosios Britanijos biologai užpatentavo originalų būdą, kaip būtų galima atsikratyti didžiąją dalį plastiko atliekų sudarančio polietileno.