„Praėjusį lapkritį nusileidome ant šios kometos – visiškai naujo pasaulio, nepanašaus į nieką, ką žmonės kada nors yra matę ir smarkiai besiskiriantį nuo mūsų lūkesčių ir prognozių“, – sakė „Philae“ zondo misijos vadovas, Vokietijos aeronautikos ir kosmonautikos centro mokslininkas Stephanas Ulamecas. Anot jo, atliekant pirmą mokslinių tyrimų bangą „išsiaiškinome, kad kometos paviršius yra ganėtinai sudėtingas ir įvairus, kelios jo struktūros primena Marsą, be to, kometoje daug organinių medžiagų“.
Paviršiaus kietumas
Ironiška tai, kad vienas iš publikuotųjų atradimų tapo įmanomu tik dėl to, kad „Philae“ nesugebėjo prisitvirtinti kometos paviršiuje. Nesuveikus prie kometos prispaudžiantiems varikliams ir dviem harpūnams, kurie turėjo įsigręžti į kometos paviršių, zondas keliskart atšoko nuo santykinai lengvos, silpna gravitacine jėga pasižyminčios kometos paviršiaus ir nusileido iki šiol taip ir nežinomoje vietoje, nepatogioje padėtyje, kuri trukdo efektyviai rinkti Saulės energiją.
„Philae“ grupės geofizikas Jensas Biele vadovavo grupei, kuri ne tik sudarė labai detalų zondo šokčiojimo kometos paviršiumi žemėlapį, bet ir pagal „Philae“ netikėtos kelionės paliktus pėdsakus (ir paties zondo vidinius matavimus) ištyrė kometos paviršiaus kietumą. „Tai tokie duomenys, dėl kurių buvo būtina keliauti į pačią kometą, jų neįmanoma gauti skraidant kometos orbitoje“, – sakė J. Biele.
Jis moksliniame darbe tvirtina, kad „Philae“ pirminio nusileidimo vieta (iš pradžių ji buvo vadinama „Site J“, o vėliau pervadinta į „Agilkia“) yra padengta maždaug 20 cm storio uolinio regolito dulkių sluoksniu. „Jis minkštas kaip sniegas“, – sakė mokslininkas, pažymėdamas, kad dar prieš dešimtmetį mokslininkai nežinojo, koks yra kometos paviršius: jeigu dulkių sluoksnis būtų matuojamas metrais, „Philae“ jame būtų tiesiog prasmegęs.
Dar mokslininką žavi tai, kad „Philae“ sugebėjo surinkti duomenis ir apie tamsaus bei iki šiol nenufotografuoto Abydos regiono, kuriame, manoma, zondas yra iki šiol, paviršiaus kietumą. Ir tai yra dar vienas nesėkmingo nusileidimo suteiktas privalumas. Pagal tai, kad „Philae“ įrankis, primenantis silpną kūjį, nesugebėjo paviršiaus pramušti, galima spręsti, kad jis yra bent jau pemzos kietumo. J. Biele tvirtina, kad faktas, jog skirtingos kometos paviršiaus sritys taip skiriasi paviršiaus kietumu, yra šiek tiek netikėtas.
Kalbant apie pemzą: kitu tyrimu nustatyta, kad visa kometa yra ganėtinai porėta – poros sudaro nuo 75 iki 85 proc. jos tūrio. Tai reiškia, kad mažiau nei 25 proc. kometos yra kieta medžiaga. Be to, iš „Philae“ surinkti dviem skirtingiems tyrimams skirti duomenys rodo, kad didžiąją kometos paviršiaus bruožų dalį suformavo erozijos procesai, dėl kurių S. Ulameco teigimu kometos paviršius atrodo panašiai, kaip Marso.
Chemija
Dviem skirtingais cheminiais jutikliais „Philae“ surinko duomenų, pakankamų dar dviem moksliniams darbams, kuriais buvo aprašyta kometos cheminė sudėtis. Abiejuose darbuose nurodoma, kad kometoje aptikta kur kas daugiau organinių molekulių nei tikėtasi. (paaiškinimas: šiuo atveju „organinė molekulė“ yra anglies pagrindo molekulė, o ne medžiagos, iš kurių sudaryti gyvi organizmai). Planetų mokslininko Fredo Goesmanno, vadovavusio vienam iš tyrimų, teigimu, Čiuriumovo/Gerasimenkos kometoje rasti keturi organiniai junginiai, kurių iki šiol niekada nėra tekę matyti kometose: metilizocianatas, acetonas, propionaldehidas ir acetamidas. Taip pat rasta 12 jau žinomų, kitoms kometoms būdingų organinių medžiagų. Tyrimas buvo atliktas masės spektrometru COSAC.
F. Goesmannas teigia, kad žinoti tikslią kometos sudėtį yra labai svarbu ne tik norint suprasti kometas ar kometų evoliuciją, bet ir norint suprasti mūsų Saulės sistemos, taip pat Žemės, istoriją. „Apie kometas, kurios labai seniai susidarė Saulės sistemos pakraščiuose, galima galvoti kaip apie savotiškas laiko kapsules“, – sakė mokslininkas. Jis taip pat tvirtina, kad nauji duomenys apie kometos cheminę sudėtį gali suteikti daugiau žinių apie sąlygas, vyravusias Žemėje iki gyvybės atsiradimo bei gyvybės atsiradimo procesą. Kadaise Žemė buvo labai intensyviai bombarduojama kometų ir meteoritų.
Anot F. Goesmanno, jį nuvylė tik tai, kad „Philae“ iki šiol nesugebėjo prasigręžti per kometos paviršių ir cheminei analizei paimti popaviršinių medžiagų mėginio. Tačiau misijos vadovas S. Ulamecas sakė, kad dar ne viskas prarasta ir zondas galbūt dar parodys ką gali.
„Philae“ modulis
S. Ulamecas išsamiai papasakojo apie „Philae“ modulio, kuris ryšį su „Rosetta“ kosminiu aparatu, besisukančiu kometos orbitoje, prarado prieš kelias savaites, dabartinę padėtį. Jis tikina, kad paskutinė ryšio sesija leido sužinoti, kad dienomis zondas yra pakankamai gerai apšviečiamas, tačiau perkaitimo grėsmė jam nekyla. „Philae“ modulio viduje viskas veikia gerai. „Šiuo metu daugiausiai problemų kelia ryšys. Nesugebame užmegzti patikimo ryšio tarp „Rosetta“ ir „Philae“. Norėtume sustiprinti šį ryšį priartindami „Rosetta“ prie kometos, tačiau artinamės prie perihelio (mažiausio atstumo tarp kometos ir Saulės), todėl galimybės priartėti prie kometos be grėsmės pažeisti „Rosetta“ yra ribotos“, – sakė mokslininkas.
Dabartinis EKA mokslininkų planas – per „Rosetta“ zondą komandas siųsti „aklai“ - be paliovos kartoti komandas „Philae“ vykdyti tam tikrą mokslinę veiklą, nors dvipusio ryšio ir nėra. Tokiu būdu, jei visgi pavyks vėl susisiekti su „Philae“, jis galėtų persiųsti ne tik telemetrinius duomenis apie savo būklę, bet ir instrumentų surinktus duomenis. Bent jau tokią viltį puoselėja mokslininkai.
Apie spalį ar lapkritį, kai kometa jau tols nuo Saulės, S. Ulamecas tikisi „Rosetta“ zondą priartinti prie kometos ir pabandyti užmegzti dvipusį ryšį bent vienai valandai bei pabaigti vieną svarbiausių „Philae“ modulio užduočių: prasigręžti po kometos paviršiumi, paimti mėginį ir jį išanalizuoti. „Bet man tiesiog neįmanoma užtikrintai pasakyti, kokia tikimybė, kad tai nutiks“, – sakė EKA atstovas.
