Antarktis, kai kurių mokslininkų nuomone, savo atšiaurumu turėtų būti panaši į Marsą. Todėl šią sritį tirti labai tinka ir Marse gyvybės ieškantiems mokslininkams, norintiems geriau įsivaizduoti, kas darosi Raudonojoje planetoje.
Žurnale "Nature" aprašyta, kad uolienų mėginiai buvo renkami Kornvalio bei Devono salose Arktyje bei Aleksanderio salos Marso oazėje Antarktyje. Čia vyrauja poliarinės dykumos klimatas - stiprūs vėjai, skvarbūs ultravioletiniai spinduliai. Nustatyta, kad tokiame atšiaurume mikroorganizmai uolienas dengia net 95 procentais.
"Ašigaliai nėra nuoga dykynė, be jokios gyvybės, kaip manyta anksčiau", - pabrėžė jis.
Mikroorganizmai gali augti ir po kvarco sluoksniu, nes šis praleidžia saulės spindulius. Taip būna karštose dykumose. Tačiau tirtose poliarinėse vietovėse dauguma uolų yra tamsios; jos šviesos nepraleidžia. Teko pasukti galvą, kaip toji gyvybė vis tik čia išsilaiko.
Manoma, kad gyviems organizmams palankias sąlygas sukuria tirpstantis ir užšąlantis ledas. Vanduo skverbiasi plyšiais, užšalęs į ledą plečia juos. Tuomet ten gali patekti ir šviesa. Taip fotosintezę atliekantys mikroorganizmai kolonizuoja visiškai neskaidrias uolienas, aiškino C. Cocktellas.
"Vadinasi, net poliarinės dykumos arealai yra labai našūs ir nebūtinai matomi plika akimi. Labai būtų įdomu paklajoti po Marsą, parankioti uolienų ir pažiūrėti, kas ten po jomis", - svajojo C. Cocktellas.