Macrauchenia patachonica gyvūnas gyveno paskutinio ledynmečio metu. Jis buvo panašus į kupranugarį, tik be kupros, turėjo ilgą kaip lamos kaklą, o vietoj nosies jis turėjo nedidelį straublį. Ilgas kaklas leido pasiekti medžių lapus. Šis gyvūnas gyveno dabartinės Patagonijos teritorijoje.
„Tai buvo gana didelis keturkojis gyvūnas, nelabai greitas, – paaiškino minėto tyrimo bendraautorius ir Amerikos gamtos istorijos muziejaus kuratorius Rossas MacPhee. – Tačiau jo išskirtiniu bruožu buvo nosis. Neturime minkštųjų audinių fosilijų, todėl nežinome, ar jo nosis tikrai išsivystė į tikrą straublį, kaip dramblio, ar buvo tik mėsinga atauga, panaši į tapyro straubliuką. Tačiau tai nebuvo panašu į ką nors, ką turime dabar.“
Legendinis britų mokslininkas Ch. Darwinas pirmasis aptiko šio gyvūno, o taip pat kitų gyvūnų, priskiriamų Pietų Amerikos kanopinių kategorijai, fosilijų 1834 metais. Vėliau jos buvo perduotos ištirti britų paleontologui Richardui Owenui. Tačiau nei R. Owenas, nei Ch. Darwinas negalėjo paaiškinti išskirtinių šio gyvūno bruožų ir susieti jų su šiuolaikiniais gyvūnais. Tačiau jie turėjo tik kelis kojų kaulus ir stuburą.
Pati kanopinių grupė mokslininkams kelia daug mįslių, nes kai kurie jos atstovai panašūs į dramblius, o kiti – labiau į vamdzžiadančius ir kurmius. R. Owenas net panaudojo seną lamos pavadinimą, kad sugalvotų Macrauchenia genties pavadinimą.
„Mes ilgą laiką žinojome, kad į šią kategoriją yra įtraukta daug gyvūnų, ir kai kurie jų atrodė labai keistai, – sakė naujajam tyrimui vadovavęs Potsdamo universiteto paleogenomikos ekspertas Michaelis Hofreiteris. – Visi jie yra išnykę, ir mes nežinome, ar jie iš tiesų priklausė vienai grupei ar priklausė skirtingoms filogenetinėms grupėms.“
Ankstesnio tyrimo metu mokslininkai mėgino rasti Macrauchenia vietą ant gyvybės medžio tiriant kolageną. Naujojo tyrimo, kuriam vadovavo R. MacPhee ir M. Hofreiteris, metu buvo remtasi 2015 metais atlikto tyrimo išvadomis ir iš Pietų Amerikoje rastų fosilijų buvo paimta mitochondrinė DNR. Mokslininkai taip pat nustatė Macrauchenia genomą, nors šis gyvūnas ir neturi šiuolaikinių analogų.
Mokslininkai nustatė, kad Macrauchenia priklauso seserinei Perissodactyla grupei, kuriai priklauso arkliai, raganosiai ir tapyrai. Šios dvi grupės atsiskyrė prieš maždaug 66 mln. metų. Maždaug tuo metu įvyko masinis gyvūnų nykimas dėl į Žemę atsitrenkusio asteroido.
Dabar mokslininkai nori įminti mįslę, kurią Ch. Darwinas pavadino „keisčiausiu kada nors atrastu gyvūnu“. Tai gyvūnas Toxodon. Tai buvo milžiniškas gyvūnas, kuris buvo panašus į dabartinius raganosius, tačiau šis turėjo kailį, o jo galva buvo panaši į hipopotamo.
Mokslininkai mėgino iš fosilijų išskirti šio gyvūno DNR, tačiau to padaryti nepavyko. Taip dažnai būna su fosilijomis, kurios aptinkamos šiltuose kraštuose. Tačiau Macrauchenia mįslės įminimas suteikė jiems vilties.
Mokslininkai ketina panaudoti tą patį metodą ir ištirti tinginių, šarvuočių, skruzdėdų ir jų išnykusių giminaičių fosilijas, sakė R. MacPhee. Ketinama tirti tokius baltymus kaip kolagenas, kuriuose yra genetinės informacijos.
Naujausi moksliniai pasiekimai leidžia atlikti tyrimus per daug nesikliaujant dabar gyvenančiais artimais išnykusių gyvūnų giminaičiais.
„Galiausiai mums pavyks visiškai atkurti daugelio išnykusių gyvūnų rūšių genomus, – sakė R. MacPhee. – Tuomet galėsime lyginti skirtingų rūšių gentis. Tai turės milžiniškos įtakos evoliucijos tyrimui.“
Mokslininkai pabrėžia, kad užpildydami spragas, kurias paliko šie keisti gyvūnai, akademikai vieną dieną galės atsakyti į pagrindinius mūsų planetos istorijos klausimus.
„Didžioji dauguma Žemėje gyvenusių gyvūnų dabar yra išnykę. Tad jeigu norime suprasti gyvybės Žemėje istoriją, turime tirti išnykusias rūšis“, – sakė M. Hofreiteris.
