Draudžiama skiristi už piloto matomumo ribų, t. y. dronas turi būti matomas jo valdytojo arba būti ne toliau kaip 1 kilometrą nuo jo buvimo vietos.
Dronams draudžiama pakilti aukščiau nei 120 metrų. Jie visada privalo suteikti pirmenybę pilotuojamiems orlaiviams. Be išimčių draudžiama juos naudoti masinių renginių metu virš žmonių minios.
Negalima skristi draudžiamose zonose, nustatytose savivaldybės ir Kariuomenės vado. Rekomenduojama vengti privačių teritorijų ir pasidomėti orlaivio maršrutu dar prieš skrydį.
Apie visus reikalavimus, keliamus bepiločių orlaivių savininkams, Civilinės aviacijos administracija praneša specialiame filmuke.
Remiantis šiomis taisyklėmis, miestuose dronai apskritai nepageidaujami: didžiojoje dalyje pagrindinių miestų teritorijų negalima kilti aukščiau nei 40 metrų, taip pat reikalaujama išlaikyti minimalų 50 metrų atstumą nuo visų rūšių transporto priemonių, statinių ir pašalinių žmonių. Panašu, kad esant tokiems skrydžių apribojimams, jų pakelti į orą neįmanoma.
Panašu, kad kol kas visų taisyklių pažeidėjai gali gyventi ramiai, bent iki šių metų pabaigos. Vėliau, nuo ateinančių metų sausio, jie turėtų būti gaudomi ir baudžiami.
Žmonės, naudojantys orlaivius ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, ginantys viešąjį interesą, galės skraidyti kiek laisviau ir nepatirti tiek daug apribojimų, tačiau tam jie turės gauti specialius leidimus ir tapti akredituotais bepiločių orlaivių valdytojais. Ši tikrinimo funkcija patikėta bepiločių orlaivių asociacijai, kuri gali įvertinti ne tik bepiločio orlaivio būklę, bet ir jo piloto sugebėjimus, tačiau raštiškai šio įvertinimo prašyti reikia iš Civilinės aviacijos administracijos.
„Susidomėjimas bepiločiais orlaiviais didėja. Jie naudojami viešojo saugumo užtikrinimui, žemės ūkio deklaravimo procese, eismo valdyme, pasieniečiai naudoja bepiločius orlaivius sienos apsaugai. Jie naudojami filmavimui, renginių vedimui, tačiau ir nusikaltimams vykdyti. Gali atnešti picą į namus, bet gali atnešti ir sprogstamą įtaisą“, - sakė Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Jis pridūrė, kad kadangi tai yra nauja oro transporto rūšis, tai ją reikia integruoti į bendrą eismo sistemą. Kol kas, kol nėra numatyta bendrų bepiločių orlaivių judėjimo oro erdvėje taisyklių Europos Sąjungoje (ES), reikalinga numatyti jų skraidymo tvarką Lietuvoje. Kaip ir kiekviena valstybė, Lietuva jų judėjimo reglamentavimą pasirinks pati.
Pasaulio ir Europos šalių praktika bepiločių orlaivių klausimais skiriasi: vienur jie registruojami, kitur registravimas priklauso nuo svorio kategorijos, konstrukcijos ar orlaivio tikslo.
