Atkurta išskirtinai gerai išsilaikiusio dinozauro fosilija

 (6)
Kanadoje žmonės gali pamatyti neįtikėtiną fosiliją. Prieš 110 milijonų metų žuvęs dinozauras taip gerai išsilaikė, kad dabar atrodo kaip drakono skulptūra. Žmonėms tai - puiki proga pamatyti, kaip dinozaurai atrodė iš tikrųjų, o mokslininkams tai - neįkainojama medžiaga tolesniems tyrimams.
© Stop kadras

Žurnalistai šį suakmenėjusį priešistorinį roplį jau spėjo pramint dinozauro mumija. Žinoma, audiniai nėra minkšti - gyvūno palaikai yra visiškai suakmenėje. Mokslininkai dirbo net 7000 valandų, kad fosiliją išlaisvintų iš jos akmeninio kiauto ir galėtų žmonėms parodyti neįtikėtinai gerai išsilaikiusią roplio odą.

Tiesą sakant, mokslininkai teigia, kad dinozauro virškinimo trakte išliko ir paskutinis gyvūno maistas.

Tai - dar nematyta nodozauro rūšis. Nodozaurai turėjo gana siaurą kaukolę, vaikščiojo keturiomis, o nuo plėšrūnų saugojosi tvirtais šarvais ir ilgais spygliais. Žinoma, nodozaurai buvo žolėdžiai. Teigiama, kad būdamas gyvas šis gyvūnas galėjo sverti iki 1,3 tonos ir buvo apie 5,5 metrų ilgio. Ši fosilija yra vienintelis šios rūšies dinozauro gyvavimo įrodymas.

Fosilija buvo atrasta visai atsitiktinai. 2011 metais fosilija buvo atrasta kasant smėlį viename karjere Albertoje. Ši Kanados provincija, beje, garsėja savo dinozaurų fosilijomis - mokslininkai iš viso pasaulio vyksta ten apžiūrėti sukauptų kolekcijų. Atrastas luitas iš karto patraukė žmonių dėmesį, nes jame matėsi dinozauro odos reljefas. Tačiau ne viskas klojosi taip, kaip buvo norima.

Taip gerai išsilaikęs dinozauras yra neįkainojama vertybė mokslui. Tačiau fosilija yra suskilusi. Tai atsitiko bandant ją iškelti iš karjero. Daugiau nei aštuonias tonas sveriantis luitas su suakmenėjusiais nodozauro palaikais subyrėjo visą dieną sunkiai dirbusios komandos akyse. Tai netgi buvo užfiksuota vaizdo įraše.

Taip nutiko dėl to, kad uola nebuvo labai stipri - didelę jos dalį sudarė birus gipsas, o ir dinozauro kaulai tvirtumo luitui neprideda.

Vos tik ši katastrofa įvyko, mokslininkai pastebėjo, kad ji buvo neišvengiama - viduje buvo pilna didesnių ir mažesnių įtrūkimų, todėl tokiam įvykiui buvo lemta įvykti. Visgi, nusiraminę mokslininkai nusprendė pažiūrėti į šviesiąją šio reikalo pusę - mažesnius gabalus lengviau išvežti ir restauruoti. Kadangi prireikė šešerių metų, kol fosiliją pamatė žmonės, galima įsivaizduoti, kad prireiktų dar maždaug tiek, jei luitas nebūtų subyrėjęs.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Tutanchamono mirties ložė - naujame Kairo muziejuje (1)

Praėjusį antradienį egiptologai pervežė du didelius senovinius reliktus, kuriems daugiau nei 3 000 metų, iš senojo istorinio muziejaus į naująjį, kuris bus atidarytas 2018 m. Muziejaus direkcija tikisi, kad šie senovės reliktai pritrauks daug turistų.

Nuo vaizdo sunku atplėšti akis: eksperimentas, kurį gali išbandyti kiekvienas (8)

Žinomas eksperimentas su aliejumi ir vandeniu. Šios medžiagos niekada nesusimaišo, nes vanduo yra polinė, o aliejus nepolinė cheminė medžiaga. Aliejus stabdo vandens judėjimą ir šių medžiagų sąveika sukuria nuostabų vaizdą. Bet ar žinojote, jog prie šių dviejų medžiagų pridėjus šiek tiek alkoholio prasideda visai kitokie procesai, kurių negali paaiškinti net fizikai?

Išaiškino, kaip atsiranda paslaptingi žybsniai Žemės paviršiuje (11)

Dar 1993 metais, pakeliui į Jupiterį, zondas Galileo nufotografavo Žemę iš dviejų milijonų kilometrų nuotolio. Keliose nuotraukose aptikti keisti žybsniai, kurių paaiškinimo tuo metu rasti nepavyko.

Naujojoje Zelandijoje išbandyta raketa pasiekė kosmosą, bet ne orbitą (3)

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė „Rocket Lab“ ketvirtadienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi savo sukonstruotą raketą nešėją, startavusią iš aikštelės Naujojoje Zelandijoje, nors raketa ir nepasiekė orbitos, kaip tikėtasi.

Žmonės keičia kosmoso orus (15)

Tai, kad žmonės keičia Žemės paviršių, tikrai jokia naujiena. Ar tai būtų žemdirbystė ir miestų statyba, ar klimato kaita ir paliekami ilgalaikiai pėdsakai uolienose, mūsų poveikis gimtajai planetai yra labai platus ir įvairialypis. Ir toks didelis, kad kai kurie geologai siūlo įvesti naują geologinę epochą – antropoceną (Anthropocene). O dabar aptikta įrodymų, kad žmonijos veikla turi poveikį net ir kosmoso orams.