6 visatos paslaptys, kurias atskleis revoliucinis atradimas

 (21)
Erdvėlaikio raibulių atradimas patvirtintų Einšteino spėjimus — tačiau jie gali padaryti daug daugiau.
Albertas Einsteinas
Albertas Einsteinas
© AP/Scanpix

Tikimasi, kad Pažangi lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorija (Advanced Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) pirmąjį tiesioginį gravitacinių bangų (GB) užfiksavimą paskelbs vasario 11 dieną.

Kalbama, kad naudodami du didžiulius LIGO detektorius dvynius — vieną Livingstone, Luizianos valstijoje ir kitą kitą Hanforde, Vašingtono valstijoje — tyrėjai išmatavo erdvėlaikio bangas, sukeltas dviejų juodųjų bedugnių susijungimo.

Toks pranešimas patvirtintų Alberto Einšteino gravitacinių bangų prognozę, padarytą beveik tiksliai prieš šimtą metų kaip dalį savo bendrosios reliatyvumo teorijos — bet šio atradimo reikšmė būtų daug didesnė. Kaip erdvėlaikio audinio vibracijos, GB dažnai lyginamos su garsu ir netgi buvo konvertuotos į garso sekas. Iš esmės, GB teleskopais mokslininkai galėtų „išgirsti“ reiškinius tuo pačiu laiku, kaip ir šviesos teleskopai juos „mato“. LIGO ir mažesnio jos partnerio Italijoje –Virgo – nariai jau parengė sistemas, įspėjančias su kitų tipų teleskopais dirbančius tyrėjus.

Kai paėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje LIGO kovojo dėl JAV vyriausybės finansavimo, pagrindiniai jų oponentai Kongreso perklausose buvo kiti astronomai. „Vyravo bendras požiūris, kad LIGO nelabai susijusi su astronomija,” — sako Clifford Will, bendrojo reliatyvumo teoretikas Floridos universitete Gainesvillyje ir vienas pirmųjų LIGO palaikytojų. Bet dabar reikalai pakito, sako jis.

Apžvelgsime klausimus ir reiškinius, kuriuos ji gali tyrinėti.

www.technologijos.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Ar galima išmokti pamiršti? (1)

Bandydami valingai išmokti ką nors pamiršti, galime sukelti lengvą amnezijos formą, kai užslopinsime prisiminimus, kurių galbūt net visai nenorėjome pamiršti. Taip LRT.lt teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Gintaras Kaubrys. „Užslopinta problema gali sugrįžti kitais kanalais, pavyzdžiui, ligos simptomais, kurių kilmė labai sunkiai pastebima“, – pasakoja specialistas.

Zondas „Rosetta“ baigė 12 metų trukusią misiją atnaujinta

Naujus kelius kosmoso tyrimuose pramynęs Europos kosminis zondas „Rosetta“ penktadienį baigė 12 metų trukusią odisėją, kai buvo nukreiptas įsirėžti į kometą, kurią lydėjo pastaruosius dvejus metus, ieškant atsakymų į Saulės sistemos ankstyvosios raidos paslaptis, pranešė skrydžio valdymo centras.

Gvatemaloje rasta nesantaikos tarp dviejų majų miestų įrodymų

Šiaurės Gvatemaloje esančioje Peteno provincijoje mokslininkai rado dviejų majų miestų-imperijų sąveikos įrodymų. Šie radiniai gali atskleisti daugiau faktų apie Tikalio ir Kaanulio dinastijų kovas.

Mokslininkai sunerimę: mažėja gyvybiškai svarbios medžiagos kiekis (29)

Naujai publikuoto tyrimo išvadose mokslininkai tvirtina, kad Žemės atmosferoje deguonies kiekis mažėja.

Mokslininkas: Žemė kol kas saugi (15)

Jeigu Žemės link artėtų didesnis negu 500 m skersmens asteroidas, kol kas nėra net teorinių būdų, kaip jį būtų galima numušti ar nukreipti kita kryptimi. Gera žinia ta, kad pavojus artimiausius 100 metų mūsų planetai negresia.