6 visatos paslaptys, kurias atskleis revoliucinis atradimas

 (21)
Erdvėlaikio raibulių atradimas patvirtintų Einšteino spėjimus — tačiau jie gali padaryti daug daugiau.
Albertas Einsteinas
© AP/Scanpix

Tikimasi, kad Pažangi lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorija (Advanced Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) pirmąjį tiesioginį gravitacinių bangų (GB) užfiksavimą paskelbs vasario 11 dieną.

Kalbama, kad naudodami du didžiulius LIGO detektorius dvynius — vieną Livingstone, Luizianos valstijoje ir kitą kitą Hanforde, Vašingtono valstijoje — tyrėjai išmatavo erdvėlaikio bangas, sukeltas dviejų juodųjų bedugnių susijungimo.

Toks pranešimas patvirtintų Alberto Einšteino gravitacinių bangų prognozę, padarytą beveik tiksliai prieš šimtą metų kaip dalį savo bendrosios reliatyvumo teorijos — bet šio atradimo reikšmė būtų daug didesnė. Kaip erdvėlaikio audinio vibracijos, GB dažnai lyginamos su garsu ir netgi buvo konvertuotos į garso sekas. Iš esmės, GB teleskopais mokslininkai galėtų „išgirsti“ reiškinius tuo pačiu laiku, kaip ir šviesos teleskopai juos „mato“. LIGO ir mažesnio jos partnerio Italijoje –Virgo – nariai jau parengė sistemas, įspėjančias su kitų tipų teleskopais dirbančius tyrėjus.

Kai paėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje LIGO kovojo dėl JAV vyriausybės finansavimo, pagrindiniai jų oponentai Kongreso perklausose buvo kiti astronomai. „Vyravo bendras požiūris, kad LIGO nelabai susijusi su astronomija,” — sako Clifford Will, bendrojo reliatyvumo teoretikas Floridos universitete Gainesvillyje ir vienas pirmųjų LIGO palaikytojų. Bet dabar reikalai pakito, sako jis.

Apžvelgsime klausimus ir reiškinius, kuriuos ji gali tyrinėti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Rado būdą, kaip transformuoti kaulus: tikisi padėti sergantiems

Kol kas realybe paversti Herberto Velso romane aprašyto Nematomo žmogaus niekas nesiruošia. Permatomi kaulai tarnaus labai tauriam tikslui.

Kokia galėtų būti gyvybė Saulės sistemoje: ekspertų nuomonė (8)

Po to, kai lediniame Saturno palydove Encelade buvo aptikti organinės medžiagos pėdsakai, mokslininkai iškėlė daugybę hipotezių, kokia galėtų būti gyvybė po storu ledo sluoksniu, kur praktiškai nepatenka Saulės šviesa.

Rado būdą, kaip atsikratyti didžiosios dalies plastiko (8)

Ispanijos ir Didžiosios Britanijos biologai užpatentavo originalų būdą, kaip būtų galima atsikratyti didžiąją dalį plastiko atliekų sudarančio polietileno.

Oregono zoologijos sode ūdros Tili jaunikliai mokosi plaukti

Oregono zoologijos sode amerikietiškos upių ūdros Tili jaunikliai mokosi plaukti. Neli ir Takeris jau neblogai plaukia, bet mama neišleidžia jų vienų į vandenį, visada plaukia kartu. Tili sukanda kiekvieną jauniklį už pakarpos ir atsargiai nuleidžia į vandenį. Zoologijos sodo darbuotojai pasakojo, kad ūdros, kaip ir žmonės, mokosi plaukti.

Paskaičiavo, kiek truks trumpiausias skrydis į žvaigždes (40)

Trumpiausias laikas, per kurį zondas iš Žemės galėtų pasiekti kitą žvaigždę ir prie jos pasilikti, yra apie 70 metų.