6 visatos paslaptys, kurias atskleis revoliucinis atradimas

 (21)
Erdvėlaikio raibulių atradimas patvirtintų Einšteino spėjimus — tačiau jie gali padaryti daug daugiau.
Albertas Einsteinas
Albertas Einsteinas
© AP/Scanpix

Tikimasi, kad Pažangi lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorija (Advanced Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) pirmąjį tiesioginį gravitacinių bangų (GB) užfiksavimą paskelbs vasario 11 dieną.

Kalbama, kad naudodami du didžiulius LIGO detektorius dvynius — vieną Livingstone, Luizianos valstijoje ir kitą kitą Hanforde, Vašingtono valstijoje — tyrėjai išmatavo erdvėlaikio bangas, sukeltas dviejų juodųjų bedugnių susijungimo.

Toks pranešimas patvirtintų Alberto Einšteino gravitacinių bangų prognozę, padarytą beveik tiksliai prieš šimtą metų kaip dalį savo bendrosios reliatyvumo teorijos — bet šio atradimo reikšmė būtų daug didesnė. Kaip erdvėlaikio audinio vibracijos, GB dažnai lyginamos su garsu ir netgi buvo konvertuotos į garso sekas. Iš esmės, GB teleskopais mokslininkai galėtų „išgirsti“ reiškinius tuo pačiu laiku, kaip ir šviesos teleskopai juos „mato“. LIGO ir mažesnio jos partnerio Italijoje –Virgo – nariai jau parengė sistemas, įspėjančias su kitų tipų teleskopais dirbančius tyrėjus.

Kai paėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje LIGO kovojo dėl JAV vyriausybės finansavimo, pagrindiniai jų oponentai Kongreso perklausose buvo kiti astronomai. „Vyravo bendras požiūris, kad LIGO nelabai susijusi su astronomija,” — sako Clifford Will, bendrojo reliatyvumo teoretikas Floridos universitete Gainesvillyje ir vienas pirmųjų LIGO palaikytojų. Bet dabar reikalai pakito, sako jis.

Apžvelgsime klausimus ir reiškinius, kuriuos ji gali tyrinėti.

www.technologijos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslas

Mokslininkai tvirtina, kad liepsnos – tik į gera (36)

Siaučiantiems gaisrams sutramdyti paprastai skiriamos visos jėgos, tačiau daugeliui ekosistemų visa niokojančios liepsnos yra gyvybiškai reikalingos. Kodėl taip yra, aiškinasi „BBC Earth“ žurnalistė Claire Asher.

Liūdinanti tendencija: televizorius tampa mirtinos ligos ir net mirties priežastimi (10)

Japonų atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, praleidžiantys daug laiko prie televizoriaus ekrano, turi didelę galimybę mirti nuo kraujo krešulio plaučiuose.

Misija įmanoma: Žemės dvynės paieškos gali būti sėkmingos (9)

Prieš keletą dešimtmečių, idėja, kad yra kitų planetų besisukančių aplink savo žvaigždes, buvo laikyta moksline fantastika. Neseniai pristatyti tyrimai parodė, kad tokių planetų yra ne viena ir kad jos gali būti labai panašios.

Tankiausiai apgyvendintai planetos vietai gresia katastrofa (36)

Virš jo gyvena šimtai milijonų žmonių, kuriems seisminės katastrofos atveju grėstų žūtis. Milžinišką Žemės plutos sprūdį nuo žmonijos akių slėpė milijonai tonų nuosėdinių uolienų.

Mokslininkai nustatė, kada ledynmečio Europoje atsirado miškai (11)

Vilniaus, Helsinkio ir Oulu universitetų mokslininkai su kolegomis iš Suomijos geologijos tarnybos tarpdisciplininiame moksliniame „Nature“ grupės žurnale „Scientific Reports“ publikavo straipsnį „First Physical Evidence for Forested Environment in the Arctic during MIS 3“.