6 visatos paslaptys, kurias atskleis revoliucinis atradimas

 (21)
Erdvėlaikio raibulių atradimas patvirtintų Einšteino spėjimus — tačiau jie gali padaryti daug daugiau.
Albertas Einsteinas
Albertas Einsteinas
© AP/Scanpix

Tikimasi, kad Pažangi lazerinio interferometro gravitacijos bangų observatorija (Advanced Laser Interferometer Gravitational-Wave Observatory – LIGO) pirmąjį tiesioginį gravitacinių bangų (GB) užfiksavimą paskelbs vasario 11 dieną.

Kalbama, kad naudodami du didžiulius LIGO detektorius dvynius — vieną Livingstone, Luizianos valstijoje ir kitą kitą Hanforde, Vašingtono valstijoje — tyrėjai išmatavo erdvėlaikio bangas, sukeltas dviejų juodųjų bedugnių susijungimo.

Toks pranešimas patvirtintų Alberto Einšteino gravitacinių bangų prognozę, padarytą beveik tiksliai prieš šimtą metų kaip dalį savo bendrosios reliatyvumo teorijos — bet šio atradimo reikšmė būtų daug didesnė. Kaip erdvėlaikio audinio vibracijos, GB dažnai lyginamos su garsu ir netgi buvo konvertuotos į garso sekas. Iš esmės, GB teleskopais mokslininkai galėtų „išgirsti“ reiškinius tuo pačiu laiku, kaip ir šviesos teleskopai juos „mato“. LIGO ir mažesnio jos partnerio Italijoje –Virgo – nariai jau parengė sistemas, įspėjančias su kitų tipų teleskopais dirbančius tyrėjus.

Kai paėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pabaigoje LIGO kovojo dėl JAV vyriausybės finansavimo, pagrindiniai jų oponentai Kongreso perklausose buvo kiti astronomai. „Vyravo bendras požiūris, kad LIGO nelabai susijusi su astronomija,” — sako Clifford Will, bendrojo reliatyvumo teoretikas Floridos universitete Gainesvillyje ir vienas pirmųjų LIGO palaikytojų. Bet dabar reikalai pakito, sako jis.

Apžvelgsime klausimus ir reiškinius, kuriuos ji gali tyrinėti.

www.technologijos.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Mokslas

Dž. Viljamsas tapo ilgiausiai kosmose praleidusiu JAV astronautu

Amerikietis Džefas Viljamsas tapo ilgiausiai kosmose praleidusiu JAV astronautu.

Mokslo ruduo prasideda keturiolikoje Lietuvos miestų ir rajonų

Rugsėjo 8–16 dienomis Lietuvoje vyks tryliktasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuris pasiūlys įvairaus amžiaus lankytojams daugiau kaip tris šimtus nemokamų renginių.

Gandai pasitvirtino: prie artimiausios žvaigždės – šimtmečio radiniu vadinama planeta (27)

Kuri gali būti gyvenama. Ir visa tai – prie artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos.

Peru bepilotis pirmą kartą nufilmavo Ubino ugnikalnio kraterį

Peru mokslininkai pasinaudojo bepiločiu skraidančiu aparatu, norėdami geriau pažinti ir ištirti Ubino ugnikalnio kraterį. Šis ugnikalnis yra už 1250 kilometrų į pietus nuo šalies sostinės Limos. Tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai bepilotis orlaivis pakilo į daugiau nei 6 tūkst. metrų aukštį virš jūros lygio.

Atsirado dešimtmetį slėptas „didžiausias pasaulyje“ brangakmenis (5)

Vienas neturtingas filipinietis žvejys rado, kaip manoma, didžiausią pasaulyje perlą, bet paslėpė jį po savo lova ir ten laikė dešimtmetį, nežinodamas šio radinio tikrosios vertės, pranešė vietos pareigūnai.