Marsaeigiui keliamas tikslas – išsiaiškinti, ar Marse kada nors anksčiau yra buvę bakterijų, rašo „International Business Times“.
„Marsaeigis 2020 turės grąžtą, kuris gali rinkti pagrindinius mėginius iš perspektyviausių uolų ir dirvožemio ir juos atidėti į „dėklą“ Marso paviršiuje. Yra tikimybė, kad ateityje kita misija galėtų šiuos mėginius atgabenti į Žemę. Tai padėtų mokslininkams studijuoti mėginius laboratorijose su ypatingą kambario dydžio įranga, kuri yra per didelė gabenti į Marsą“, - rašoma tekste.
Planuojama, kad marsaeigis pradės savo darbą 2020 m. liepą, ši data pasirinkta atsižvelgiant į būsimą Žemės ir Marso planetų padėtį.
O kol ruošiamasi misijai išlieka neatsakytų klausimų ir paruošiamųjų darbų, kurių vienas – kur jis turėtų nusileisti.
Specialiai ties šia problema vasario 8-10 d. dirbę mokslininkai susiaurino galimų nusileidimo vietų sąrašą nuo 8 iki 3. Buvo atsižveligiama į įvairius faktorius, tokius kaip galimos sąlygos bakterijų gyvenimui, akmenų įvairovė, vietos tvarumas, galimybė iš jos judėti kitos krypties link ir t.t.
Trys galimos nusileidimo vietos yra šios.
Kolumbija kalvos Gusevo krateryje, kur ankstesnysis ir dabar nebeveikiantis marsaeigis „Spirit“ buvo radęs karšto mineralinio šaltinio pėdsakų, yra pirmoji galima nusileidimo vieta.
Jezero krateris, kur prieš 3,5 mlrd. M bent du kartus buvo ežeras, o ežero dugne vis dar gali būti bakterinio gyvenimo pėdsakų yra numeris du.
Šiaurės Rytų ugnikalnis Syrtis yra trečioji galima nusileidimo vieta, nes čia, manoma, anksčiau vyko vulkaniniai procesai ir tai užtikrino šilumą. Tikimasi, kad mikrobai galėjo gyventi dėl ten buvusio vandens ir mineralų.
