Atrodytų, kad visi tie prasimanytų „faktų“ rinkiniai gyvena interneto pasaulyje. Daugumą jų tikriausiai girdėjote viena ar kita forma – mirtinos monetos, metamos iš dangoraižių, žmonės, sproginėjantys kosmose, neatsistatančios nervų ląstelės. Visa tai su mokslu neturi nieko bendro, rašo popmech.ru
Evoliucija dažnai suprantama kaip gyvų organizmų „tobulėjimas“. Tik biologijoje žinoma daug pavyzdžių, kad viskas vyksta atvirkščiai – iššūkių nesuteikiančioje aplinkoje gyvūnai greitai aptingsta ir praranda išgyvenimo gebėjimus. Pavyzdys – Dodo (karveliniai paukščiai), kurių išmirimo priežastimi tapo evoliucija. Evoliucija – organizmo pokyčiai ir adaptacija mus supančioje aplinkoje, bet nebūtinai „žingsnis į priekį“.
Žmogaus kūno likimas kosmose – kita prasimanymų sritis. Iš tikrųjų žmogaus kūnas kosmose nesprogs, netaps ledinuku per keletą sekundžių, neužvirs ir jo kraujas. Dėl deguonies trūkumo žmogus per 20 sekundžių praranda sąmonę ir miršta per pusantros ar dvi minutes.
Šiaurinė, kitaip vadinama Poliarine žvaigžde, nėra pati ryškiausia danguje. Ji nepatenka net į pirmąjį dešimtuką. Ir nors istoriškai taip susiklostė, kad mes esame pripratę orientuotis į Šiaurinę žvaigždę, pati ryškiausia žvaigždė, matoma iš Žemės, yra Sirijus.
Penkių sekundžių taisyklė irgi yra nepagrįsta. Kenksmingi mikroorganizmai akimirksniu patenka ant nukritusio ant žemės maisto, nelaukdami nė sekundės, ką jau kalbėti apie penkias.
Tamsiosios Mėnulio pusės nėra. Aišku, yra iš Žemės nematoma Mėnulio pusė, tačiau ji apšviesta Saulės ne blogiau už mums įprastą pusę. Tikriausiai šioje situacijoje būtų teisingiau vartoti terminą – „nematomoji pusė“.
Galvos smegenų ląstelės – dar vienas „mokslinis“ paklydimas. Pavyzdžiui, manoma, kad nervų ląstelės neatsistato, o suaugusiųjų žmonių neuronai nebesidalija. Tai yra melas, nes išties smegenų ląstelės auga ir keičiasi visą žmogaus gyvenimą.
Net ir nukritusi iš kelių šimtų metrų aukščio moneta nesugebės pakenkti apačioje stovinčiam žmogui. Net jei jos nenupūs vėjas, daugių daugiausia „aukos“ odoje ji paliks nedidelę mėlynę.
Aukšta temperatūra dėl Žemės atmosferą pasiekusio meteorito arba kosminio laivo – populiarių prasimanymų sritis. Iš tikrųjų aukšta temperatūra kyla dėl oro slėgio, kuris supa dideliu greičiu judantį objektą (t.y. aerodinaminio aplinkos pasipriešinimo). Be to, jei meteoritai pasiekia Žemę, jie nebūna karštesni už paprastus akmenis.
Sakyti, kad žaibai niekada nesmogia du kartus į tą pačią vietą – prasimanymas, galintis ir pražudyti. Be abejonės žaibas gali du kartus smogti į tą pačią vietą, ypač jeigu pastaroji yra aukštas medis arba pastato bokštas.
„Gravitacijos nebuvimas“ leidžiantis kosmonautams sklandyti nesvarumo būklėje – yra nesąmonė. Visi objektai, esantys Žemės orbitoje, tarp jų ir ISS (tarptautinė kosminė stotis), ne „sklando“, bet pastoviai „krenta“, veikiami traukos jėgos. Nutolimas nuo bet kokių kosminių kūnų nesunaikina gravitacijos, nors ją gerokai susilpnina.
