Kodėl šuns kvapas toks nemalonus

 (3)
Šunys, kaip ir visi kiti žinduoliai, turi natūralų savo kvapą. Sveiko, tinkamai prižiūrimo šuns kvapas silpnas ir gana malonus, sustiprėja nebent jam sušlapus.
Šuns maudymas
© Fotolia nuotr.

Su šuns kvapu sunkiau susitaikyti žmonėms, nelaikantiems tokio gyvūno – kai kurie, atrodo, jį gali pajusti bet kur, o šlapio šuns „aromatas“ gali net supykinti. Dėl ligų ar išorinio šaltinio šuns kvapas gali pakisti – į tai visada verta atkreipti dėmesį.

Natūralus šuns kvapas

Šunys gamina išskyras, skleidžiančias kvapą, kurio dėka įmanoma atskirti rūšį ir individą. Kvapais ženklindami teritoriją, šunys gali perduoti informaciją kitiems gentainiams.

Atskirai vertėtų pakalbėti apie prakaitavimą – žmonių atveju bene pagrindinį nemalonaus kvapo šaltinį. Prakaito liaukos skirstomos į ekrinines ir apokrinines. Ekrininės – įprastos žmonėms, jomis nusėtas visas mūsų kūnas. Apokrininės – specifinės, žmonės jų turi pažastyse, kirkšnyse, o šunys – visame kūne... Turbūt daugelis žino, kad šunys neprakaituoja kaip mes – jie atvėsta lekuodami. Tačiau šiek tiek ekrininių prakaito liaukų jie turi – kailiu nepadengtose nosies, pėdų srityse, kurios, šuniui gerai sukaitus, kiek sudrėksta.

Tiksli apokrininių liaukų funkcija nežinoma, tačiau greičiausiai jos skleidžia feromonus ar cheminius signalus, padedančius bendrauti su kitais gentainiais. Daugumos žinduolių šios liaukos gamina sekretą, veikiantį kaip feromonas, pagalbininkas žymint teritoriją ir įspėjamasis signalas. Arkliai šias liaukas pritaiko ir termoreguliacijai palaikyti, o šeškai – atbaidančiai smarvei skleisti. Manoma, kad šunims šios laukos gamina individualų kvapo signalą, kurį atpažįsta kiti gentainiai.

Itin daug apokrininių liaukų šunų organizme randasi išoriniuose ausų kanaluose, jos vadinamos sieros liaukomis. Ausies kanalai taip pat turi daug riebalinių liaukų. Drauge jos gamina natūralų ausies vašką, arba ausų sierą. Šioje medžiagoje natūraliai gyvena mikroorganizmai, sveikoms ausims suteikiantys mielių kvapą.

Šalia analinės angos šunys turi dvi į tiesiąją žarną atsiveriančias paraanalines liaukas, padedančias žymėti teritoriją ir skleisti individualų signalą. Liaukos gamina natūralias išskyras, paprastai rudos spalvos, vandens ar aliejaus konsistencijos. Išskyrų kvapas – labai stiprus, aštrus, atsiduodantis pelėsiais. Šuniui tuštinantis dėl slėgio į tiesiosios žarnos sieneles pašalinamas nedidelis kiekis šios medžiagos, taip pat kai kurie gyvūnai didesnį kiekį pašalina išsigandę. Išskyros - signalas kitiems šunims, leidžiantis atpažinti išmatų šaltinį. Šis kvapas taip pat analizuojamas kai svetimi šunys uosto vienas kitą išangės srityje.

Šuns paraanalinės liaukos gali užsikimšti, tai sukelia uždegimą. Pagrindinis to požymis – dažnas tos srities laižymas ir kramtymas, „važinėjimasis“ žeme. Liaukas tokiu atveju reikia išvalyti (išspausti), o kai kuriais atvejais - kreiptis į veterinarą.

Šunys iš prigimties linkę kvėpintis – išmatomis ar pašvinkusia mėsa. Greičiausiai taip jie patenkina senuosius instinktus, liepiančius slopinti savo kvapą – tai gali padėti arčiau prisėlinti prie grobio. Kai kurie šunys taip bando atsikratyti jiems nemalonaus šampūno kvapo. Dar viena teorija teigia, jog išsivoliojimas nemaloniuose kvapuose – žinutė kitiems gaujos nariams, jog netoliese gali būti maitos.

Nenatūralus šuns kvapas

Bloga kailio priežiūra, prasta mityba, ligos, kai kurios specifinės kailio rūšys (storas, virvelinis) gali lemti nemalonų šuns kvapą. Tinkamai neprižiūrimas kailis kaupia nešvarumus ir įvairias bjaurų kvapą skleidžiančias medžiagas.

Kai kurių alergijų metų apokrininės liaukos dirba aktyviau ir sukelia pelėsiais atsiduodantį kvapą. Aktyvi minėtų liaukų veikla gali skatinti mielines infekcijas ar bakterines odos infekcijas, o tai tik sukelia dar daugiau papildomų bjaurių kvapų.

Šunys su seborėja ar keratinizacijos (odos ląstelių senėjimo ir mirties) problemomis, taip pat gilias odos raukšles turintys šunys dažnai kenčia nuo antrinių bakterinių infekcijų ar mielių ir jų sukeliamų naujų kvapų.

Ausų ligos gali tapti itin bjauraus kvapo šaltiniu, priklausomai nuo to, ar į ausies kanalą įsimetė uždegimas ir pūliai. Paraanalinės liaukos maišelio užsikimšimas gali sukelti labai jaučiamą pelėsiais atsiduodantį aštrų kvapą.

Dantų ligos, pūvančios opos gali sukelti halitozę (blogą burnos kvapą). Ant dantų akmenų gali kauptis daug bakterijų, gaminančių nemalonų kvapą. Taip pat dantų ligos gali sukelti per didelį seilėtekį, dėl kurio oda aplink snukį skleis stipresnį kvapą.

Šunys nemalonų kvapą gali įgauti ir ėsdami savo ar kitų gyvūnų išmatas. Šiai bėdai pašalinti gali būti perkami maisto priedai, mažinantys polinkį koprofagijai.

Kai kurie vaistai, pvz., antibiotikai, antiseptikai ar gydomieji šampūnai gali sukelti odos kvapus, kurie savininkui pasirodys nemalonūs. Į daugumą vaistų nuo odos ligų įtraukiama bendra dezinfekcinė priemonė chlorheksidinas, dažnam kvepiantis nelabai jaukiai. Be to, kai kurie šunų pašarų ingredientai, pvz. žuvų miltai ar taukai, gali sukelti nemalonų kvapą.

Vidurių pūtimas ir meteorizmas – dar viena galima nemalonaus kvapo priežastis. Dažniausiai tai sukelia žmonių maisto likučiai, netinkantis ar ekonominės klasės, daug grūdų turintis maistas.

Jei pajutote, jog šuo skleidžia nemalonų kvapą, kurio nepanaikina nei maudymas, nei tinkama ausų ir snukio higiena, apsilankykite pas veterinarą – galbūt augintiniui prasideda sveikatos problemos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?