Užsisekite saugos diržą. Tepkitės kremu nuo saulės. Greičiausiai net jei nejaučiate jokios apčiuopiamos naudos, darote viską, kas reikalaujama - juk tai sumažina tikimybę žūti automobilio avarijoje ar mirti nuo vėžio. Nors nėra jokių garantijų, išskiriame įvairius pavojus ir kuriame nuo jų apsisaugoti skirtas strategijas.

Viena iš rimtų užduočių yra ir „Išvengti šuns įkandimo“. Šitos traumos nesmagios, tačiau jas visai neblogai išmanome – ypač sąlygas, dėl kurių galimi tie įkandimai. Kaip ir kovojant su bet kuriomis kitomis problemomis, galima imtis prevencinių priemonių, kurios turėtų mus apsaugoti nuo apkandžiojimų.

Pirmasis žingsnis: „Aš taip myliu šunis, o tie dievina mane“ turi tapti praeitimi. Žinoma, viskas skamba žaviai – nuostabu, kad dievinat šunis, o tie savo ruožtu Jus, tačiau įkandimų prevencija neturi nieko bendro su meile keturkojams. Prevencija analizuoja kontekstą, kuriame įkandimas labiau tikėtinas. Tai gali atrodyti maždaug taip: „Vaje. Prie parduotuvės laukia toks nuostabus šunelis. Atrodo, jis trokšta būti paglostytas ir vizgina uodegą. Tačiau jei mano vaikas bėgs su juo pasidžiaugti, tas mielas šunelis gali pakeisti savo nuomonę. Gal jis labai laukia savo šeimininko ir nepageidauja dėmesio iš nepažįstamųjų“.

Taip pat nepabijokime įkandimų prevenciją įsileisti ir į savo namus. Čia ji gali atrodyti maždaug taip: „Šiandien į gimtadienį sugužės daugybė vaikų. Žinoma, viskas bus puiku, tačiau aš turiu tik porą akių. Na, gal dvi poras, nes bus dar vienas iš tėvų, tačiau vis viena nespėsim visko sužiūrėti. Taigi, prieš pat vakarėlį šunį uždarysiu atskirai“. Tai, žinoma, ne vienintelė strategija, ir galbūt kažką darysite kitaip, tačiau svarbu, kad nemąstytumėt šitaip: „Aš 100 procentų tikras, kad ateinančias 4 valandas mano šuo puikiai elgsis su būriu po namus lakstančių ir šaukiančių vaikų“... Šeimos šunys ir vaikai - ypač besisvečiuojantys - nėra pats geriausias derinys ir sudaro gausią dalį įkandimų statistikos. Blogai yra bet koks kraštutinumas – tiek „šitas šuo 100 procentų geras“, tiek „jis 100 procentų pavojingas“.

Niekas nenori būti apkandžiotas. Niekas nenori patekti į situacijas, kur šuo gali „segti“. Šis paveikslėlis rodo, kaip šunys reaguoja į pavojų ir stresą. Gyvūno reakcija labai priklauso nuo Jūsų elgesio. Pažiūrėkit į geltonos ir žalios spalvos skyrelius – gal manote, kad elgiatės tinkamai, tačiau šuo jau jaučia diskomfortą, o prispaustas gali pademonstruoti ir mažiau pageidaujamą elgesį. Šunų įkandimų prevencija nekalba apie kažkokį subtilų keturkojų elgesį – vien suteikęs gyvūnui erdvės galite nutolti nuo pavojų demonstruojančių oranžinės ar raudonos zonų.

LETENA.LT REKOMENDUOJA