Lietuvoje įprasta manyti, kad jei juoda katė perbėga per kelią, lauk nemalonumų. Tuo tarpu Rytų kultūrose juoda katė, gyvenanti namuose, simbolizuoja turtus, santarvę ir gausą. Vilniečio Mindaugo šeimoje šešerius metus gyvena tikra namų sargė, katė Košė. Ją vos mėnesio amžiaus pora parsivežė iš pirmosios šeimininkės.
„Kai pirmą kartą aplankėme, katytei buvo vos dvi savaitės, tad šeimininkė sutiko ją atiduoti tik tada, kai paaugs, pati pradės lakti. Iš šeimininkės sulaukėme skambučio po mėnesio. Nelabai žinojome, kad bus kiek per anksti. Ji savarankiškai nevalgė, nemokėjo atlikti gamtinių reikalų dėžutėje, tad turėjome visko mokyti. Mes tiesiog jautėme, kad ji dar per maža. Netrukus pasikonsultavome su specialistais, kurie patarė ją grąžinti pas mamą, bet to padaryti nebegalėjome.“
„Nenuosekliai prausiasi ji iki šiol, miega ant nugaros. Yra dalykų, kurių, matyt, iki galo ir neišmoko. Nuo mažens Košė draskė baldus ir smagiai leido laiką. Niekada nepalikdavome jos ilgesniam laikui vienos. Kai suėjo treji metai, pastebėjome, kad ji pradėjo agresyviau elgtis su svečiais: tai su nagais drėksteli, tai čiumpa už kojos. Nusprendėme sterilizuoti. Veterinaras nustatė, kad Košė turi cistų. Galbūt dėl to jos elgesys galėjo būti toks agresyvus, nes jai skaudėjo. Apsidžiaugėme, kad viskas nuo šiol bus gerai, bet katė svečiams liko pikta.“
Trumpalaikį katės elgesio su svečiais pagerėjimą šeimininkai pastebėjo tada, kai visa šeima persikraustė į naujus namus. Mindaugas mano, kad patirtas kraustymosi stresas ir kelios savaitės, praleistos atskirai, katei turėjo teigiamos įtakos. „Tiesą sakant, po persikraustymo jai buvo stresas, po to ji aprimo ir beveik metus nebuvo jokių išpuolių prieš svečius. Tačiau prieš tris mėnesius ji pradėjo vėl agresyviai elgtis. Atėjus svečiams apšnypščia, padarius staigesnį judesį arba suskambus telefonui ir keliantis jo pasiimti, ji tuoj pat nagais ir dantimis į kojas įsikabina. Uždaryti jos nelabai yra kur, nes bendra erdvė. Pradėjome ją leisti į lauką, kad pasivaikščiotų, išsidūktų. Pareidavo ji kada nori, tačiau dažnai susipešdavo su vietiniais katinais, tad dabar bijo eiti net į lauką.“
Pora pasakoja, kad šeimoje atsiradus naujagimiui katė nerodė jokio nepasitenkinimo ir agresijos. Dažniausiai Košė ropojantį vaiką aplenkia dideliu lankstu ir stengiasi su juo nesusidurti arba atsitraukia ir ieško kitos vietos, kurioje jai kūdikis negalėtų trukdyti.
„Košė miega pas mus lovoje, dažniausiai kojūgalyje. Gimus kūdikiui, parodėme jai, kad ji gali ateiti iki tam tikros ribos, kad neitų iki pagalvių. Taip norėjome apsidrausti, kad katė neužguls mažylio. Košę paglostydavome, parodydavome jos vietą ir ji miegodavo ten, kur jai skirta vieta.“
Katės šeimininkai mėgino suprasti, kas išprovokuoja jos agresiją. Gal svečiai, turintys kitų gyvūnų? „Viena žmonos draugė svečiavosi pas mus. Šiaip Košei nepatinka, kai kas nors vaikšto po namus, bet ji nereaguodavo, jeigu tai darydavo draugė, jos nepuldavo. Tačiau vieną dieną žmona nuėjo pamaitinti kūdikio ir draugė liko viena, naršė telefone. Tuo metu Košė prisėlino ir stipriai apdraskė merginą. Nei telefono garso, nei kitų provokuojančių judesių nebuvo. Košė užpuolė vieną likusį priešą.“
Šią problemą šeimai padės išspręsti kačių elgsenos specialistė, veisėja, klubo „Top Miau“ vadovė Beata Kudzevičienė.
„Tam, kad iš viso norėtų bendrauti su svetimais žmonėmis, ji turi pajusti, jog jie nei jai, nei šeimai nekelia grėsmės. Ji turi jausti, kad svečiai atneša jai kažko gero: duoda kokį nors skanėstą, žaisliuką, pažaidžia su ja. Svetimi žmonės Košei turi kelti geras emocijas.“
Didžiausia problema, kurią įvardija Beata, – katės socializacijos stygius. „Ji per anksti atskirta nuo mamos ir tai yra didžiausia bėda. Iki trijų mėnesių augdama su kitais kačiukais ji socializuojasi. Per tą laiką Košė turėjo išmokti draskyti draskylę, o ne baldus. Ji turėjo išmokti bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau ji viso to nemoka. Net lauke ji susipeša su kitomis katėmis. Šiuo atveju tik nuo šeimininkų priklauso, ar ji išmoks bendrauti.“
„Taip pat pastebiu, kad jūsų katė turi antsvorio, nes po sterilizacijos ji tapo ramesnė, juda mažiau, tapo mažiau jautri teritorijos užgrobimui. Dėl to ji mažiau juda ir sudegina mažiau kalorijų, būtent todėl jai reikia duoti mažiau ėdalo. Antsvoris katėmis yra pražūtingas, nes po kurio laiko jų širdis tiesiog neatlaiko svorio. Košei kurį laiką reikėtų pasilaikyti dietos.“
„Košei perauklėti gali prireikti laiko, bet kai katei svečiai pradės asocijuotis su gerumu, suvoks, kad jie nebando užimti jos teritorijos, jūsų tikslas bus pasiektas. Taigi nuo šiol savo draugus perspėkite, kad jei jie nori draugauti, tegul atneša dovanų katei.“
Svarbu prisiminti, kad ne visos katės mėgsta žmones, tad natūralu, jog atėjus svečiams jos linkusios pasislėpti. Tokiu atveju katės nereikėtų traukti iš slėptuvės ar prie jos lįsti. Svarbiausia, kad katė svetimiems žmonėms nedemonstruotų agresijos.