Ką geriau rinktis - kalytę ar patiną

 (19)
Tie, kas ruošiasi pirmą kartą gyvenime įsigyti šuniuką, susiduria su dilema: kas geriau, kalytė ar patinėlis? Net ir patyrę šunų augintojai nesutaria šuo klausimu, vieni labiau mėgsta patinus, kiti kales. Taigi, ką pasirinkti?
Patinas ar patelė
© Fotolia nuotr.

Vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra, nes patinų ir kalių charakterio savybės priklauso ne tik nuo lyties, bet ir nuo veislės. Vis dėlto tam tikrų bendrų bruožų tiek vienai, tiek kitai lyčiai galima surasti. Kokie jie?

Patinai

Patinai, ypač didžiųjų veislių, dažniau būna pasitikintys savimi, ryžtingesni, ištvermingesni. Jie dažniau negu kalės įsivelia į pjautynes ir susipjauna aršiau, skausmingiau, na, bet reikia pripažinti, kad jie stambesni, masyvesni, gražesni už kales. Neretai ilgaplaukių veislių patinų kailis būna tankesnis, ilgesnis ir efektyvesnis nei kalyčių.

Dar vienas bruožas, kurį pati pastebėjau augindama tiek vienos, tiek kitos lyties šunis – patinai yra prieraišesni, tokie labiau mamyčiukai, mėgstantys prisiglausti, padėti galvą ant kelių ar ilgai laižyti ranką.

Lyginant su kalėmis jie atrodo labai nesavarankiški, na tokie, kurie neišgyventų likę vieni be šeimininkų. Kita vertus patinai dažniau mėgsta dominuoti ir kas kiek laiko pabando užimti aukščiausią hierarchijos laiptelį šeimoje – jeigu jiems nepavyksta, nes šeimininkas yra ne mažiau „kietas“, tenkinasi ir ta vieta šeimoje, kurią jiems numatė šeimininkai.

Kalės

Nors labai paplitusi nuomonė, kad kalės yra švelnesnės už patinus, mano praktika rodo kitką. Kai šeriu iš rankos savo šunis, mano patinas maistą paima švelniai, o kalė, jeigu jos nesudrausminčiau, griebtų mėsos gabalą kartu su mano ranka. Nė viena iš mano augintų kalių neateidavo ir neatsiguldavo ant kojų, kol dirbdavau prie kompiuterio. Kalės gulėdavo patogiai ant sofos ir staiga pašokdavo man atsistojus: o gal šeimininkė pravers šaldytuvą ir netyčia nukris ant grindų koks nors skanus kąsnelis.

Ant kojų man tingiai gulėdavo patinas, kuris jautė pareigą (o gal malonumą) visuomet būti šalia. Pastebėjau dar vieną įdomų dalyką: jeigu nusikalsta patinas (nuo stalo nukniaukia kokį nors kąsnį) jo nusikaltimą išduoda visa povyza: jis nuleidžia galvą, „susimažina“ ir tampa vienu dideliu kaltės kamuoliu. Tą patį iškrėtusi kalė tupi oriai, o paklausta ar kartais ne ji nušvilpė sumuštinį, primerkia akis ir vizgindama uodegą stengiasi kuo ilgiau išlaikyti žvilgsnį „akis į akį“. Todėl bent jau mano atveju išvada peršasi pati savaime: kalės yra gudresnės ir mažiau nuolankios. Būtent dėl šių savybių man jos labai patinka ir mieliau į medžioklę pasiimu ne patiną, o kalę. Dar man atrodo, kad jos emociškai intelektualesnės už priešingos lyties atstovus.

Fiziškai kalės yra mažiau patrauklios už patinus. Jos šiek tiek smulkesnės, mažesnės, subtilesnės, žodžiu, mažiau gražios lyginant su patinais.

Už ir prieš

Dažniausiai pirmasis šeimos šuo būna patinas, nes niekada nelaikę gyvūnų žmonės bijo kalyčių rujos. Iš tiesų, jeigu neketinate dalyvauti parodose ir tapti šunų veisėju, kalytės rujos gali gąsdinti. Priklausomai nuo veislės ir individualių organizmo savybių, kalė gali rujoti maždaug kartą per metus, kas pusmetį ar kas keturis mėnesius, o pati ruja trunka apie tris savaites (kai kurios kalės rujoja ir ilgiau).

Kalės intuicija yra puiki ir ji visada „žino“, kurios rujos dienos yra vaisingos. Tomis dienomis ji gali staigiai dingti iš akiračio ir pasikergti su pirmu pasitaikiusiu Brisiumi. Nors tik kelios dienos būna vaisingos, nuo rujos pradžios iki pabaigos kalė tampa mažiau paklusni, „apkursta“ ir nenoriai vykdo šeimininko paliepimus. Tai laikas, kurį reikia tiesiog išlaukti ir išvesti kalę tik su pavadėliu neilgiems pasivaikščiojimams.

Patino privalumas tas, kad jis neatsives nepageidaujamų šuniukų, tačiau jis turi puikią uoslę ir užuos netoliese rujojančią kalę. Tuo metu gali prasčiau ėsti, sublogti, kaukti, bandyti pabėgti per pasivaikščiojimą. Kalė seksualiai aktyvi būna tik tuomet, kai rujoja, o patinas visuomet pasirengęs kergti. Tad neretai sudėtingiau laikyti patiną (ypač jeigu jo libido yra stipriai išreikštas), nei kalę, kurią kartą, du per metus reikia pasaugoti.

Kalę laikyti patogiau, nes jeigu rytais labai trūksta laiko (visiems juk pasitaiko pramiegoti) kalę pakanka išvesti minutei kitai. Ji kartą pasišlapina, pasituština ir galima pėdinti namo. Na, o patinas žymi teritoriją ir šlapinasi po truputį. Jam reikia pakelti koją prie medžio, krūmo, stulpo ar automobilio rato (dar kaip tyčia kaimyno). Kartais atrodo, kad patinui šlapimas niekaip nesibaigia – kiek su juo vaikštai, tiek gali kilnoti koją. Tad išbėgti trumpam su patinu jau nelabai pavyks.

Pasitaiko, kad patinai žymi ne tik lauko teritoriją, bet ir namus, ypač jeigu juose yra du, trys patinai ir išgyvendinti šį įprotį nėra lengva. Kai kurie šunininkai patinams užsega sauskelnes, kad šie nesišlapintų ant baldų. Dažniausiai patinai šlapinasi bandydami nustatyti savo hierarchiją (jeigu auga keli namuose) arba kai užuodžia kaimynystėje rujojančią kalę.

Perspektyvos

Jeigu planuojate su savo augintiniu dalyvauti parodose, o ateity galbūt ir tapti šunų veisėju, bet apie pasirinktą veislę dar neturite sukaupęs viso žinių bagažo, perspektyviau pirkti kalytę. Kalė gali ir nebūti labai gero eksterjero, bet jeigu ji bus pakankamai gera, kad parodoje gautų įvertinimus „puikiai“ ar „labai gerai“, bus galima ją veisti, o sukaupus pakankamai žinių ir parinkus tinkamą patiną galima sulaukti tikrai aukšto lygio šuniukų. Apie patiną to pasakyti negalima.

Parodoms ir veisimui skirtą patiną apskritai išsirinkti labai sunku – reikia žinoti iš kur pirkti, išmanyti visus veislės niuansus ir subtilybes, žinoti, kokių linijų patinai gali būti įdomūs tos pačios veislės kalių šeimininkams. Kitaip tariant, kad patinas būtų veisiamas, jis turi ne tik gauti parodose aukštus įvertinimus, bet reikia žinoti visą jo kilmę – kokios problemos yra jo mamos ir tėvo linijose, koks charakteris būdingas šioms linijoms, kokių savybių teoriškai galima tikėtis iš būsimų patino palikuonių. Tad labai dažnai pirmasis šuo – patinas taip ir lieka neveisiamas, net jeigu ir laimi vieną kitą parodą. Dėl minėtų priežasčių neretai kalyčių kaina yra aukštesnė negu patinų.

Tai, ką rinktis?

Atsakymo neturiu. Jeigu manote, kad susitvarkysite su patino jėga ir noru dominuoti – rinkitės jį. Manau, iš patino sulauksite daugiau švelnumo negu iš kalės. Na, o kalės tinka tiems, kurie mėgsta šiek tiek gudraujančius, labiau savarankiškus gyvūnus. Aš iki šiol nežinau, kurios lyties gyvūnai man labiau patinka, ko gero todėl mano namuose auga ir kalė, ir patinas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (34)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (6)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?