„Buvo iškovoti du titulai iš trijų ir, žaidžiant pajėgioje lygoje, tai yra labai geras rezultatas. Svarbiausia tokiose komandose, kaip „Panathinaikos“, yra titulai. Tada viskas gerai. Nesakyčiau, kad visas sezonas būtų labai varginantis. Kovo-balandžio mėnesiais aš jaučiausi tikrai neblogai. O pusfinaliai ir finalai tikrai buvo sunkūs psichologiškai. Sezono pabaiga buvo sunki“, - sakė Šarūnas.
Krepšininkas pripažino, kad bėgant metams aikštėje mažiau nervinasi, bet svarbiausios rungtynės tradiciškai kainuoja daug nervų ir sukelia nemigą. Prisiminęs Graikijos lygos finalus, Š. Jasikevičius net susigūžė.
„Čia galima daug kalbėti, bet kai į tave krenta bomba, ką pasakysi. Žiūri: dega suoliukas šalia. Graikijoje viskas baigsis blogai. Ten neapykanta tokia, kad kol stipriai nebus sužeistas teisėjas, žaidėjas ar treneris - tvarkos nebus. Su kiekvienom rungtynėm buvo blogiau ir blogiau. Graikijoje baisu dėl savo gyvybės“.
Paklaustas, ar tikėjosi rinktinėje žaisti su geru draugu Žydrūnu Ilgausku, Š. Jasikevičius atskleidė įdomių detalių.
„Su Žydrūnu kalbame kasdien. Aš žinau jo situaciją. Jei pasakyčiau, kad gaila, jog nežaisime kartu - tai būtu labai švelnus pasakymas. Jau šešis mėnesius mes šnekam dėl visokių detalių, kur gyventume, ką darytume. Iš tikrųjų labai žiauru. Žydrūnas jau buvo visą vasarą susiplanavęs: ir butą Vilniuje, ir žinojo, kada šeima atvažiuos jo aplankyti, kaip žais rinktinėje, ką darys aikštėje. Po daug metų aš pajaučiau, kad jis toks, kaip buvome vaikystėje. Klausinėdavo visko apie rinktinę. Jis į tą rinktinės reikalą buvo taip įnikęs, dėl to dar labiau skaudu, kad nieko nepavyko ir taip viskas baigėsi. Aš net aiškinau, kur jam reikės bėgti aikštelėje“.
Pasak Š. Jasikevičiaus, dabar Ž. Ilgauskas renka informaciją apie nugaros traumą ir svarsto, ar reikia atvažiuoti į Lietuvą, ar operuotis Amerikoje.
Š. Jasikevičius dar nežino, kur rungtyniaus kitą sezoną, nors jo kontraktas galioja iki liepos 15 d. Krepšininkas nekreipia dėmesio į gandus, kad juo, esą, domisi Maskvos CSKA, „Barcelona“ ar Madrido „Real“ klubai.
„Turiu laisvo žaidėjo statuso kontraktą, kuris man suteikia kažkiek laisvės. Būtų neprotinga ja dabar nepasinaudoti. Aš nežinau, ar lauksiu iki liepos 14 d. vakaro. Manęs niekas nespaudžia priimti sprendimą. Esu atviras net galimybei grįžti į NBA“.
Kalbėdamas apie perspektyvas olimpiadoje, Š. Jasikevičius buvo atsargus ir lengvų pažadų nedalino.
„Mūsų komanda bus nebloga, daug priklausys, kokie žaidėjau suvažiuos ir kaip jie dirbs. Olimpiada yra sportininko kalendoriuje varžybos Nr. 1“.
Apie planus baigti karjerą rintinėje Š. Jasikevičius nenorėjo būti kategoriškas.
„Būtų sunku toliau žaisti rinktinėje dėl amžiaus ir poilsio bei dėl kartų kaitos. Ateis kita vasara – tada ir galvosime. Dabar aš jau grįžau į Lietuvą ir esu kupinas ryžto ir noro daug dirbti rinktinėje“. Lietuvos rinktinės įžaidėjas džiaugėsi, kad jam praėjusį sezoną pavyko išvengti rimtų traumų.
Pokalbio pabaigoje Šarūnas šmaikštavo apie savo barą Barselonoje, neįdomų Europos futbolo čempionatą be anglų rinktinės, niekada neatsibostantį Marijono Mikutavičiaus himną „Trys milijonai“, lankytinas gimtinės vietas nuo Kryžių kalno iki „Pabo Latino“, apleistą pomėgį žaisti golfą ir nuskubėjo susitikti su namiškiais.
