Istorinę dieną – Ž. Ilgauskas atvirai: padariau klaidų, bet dabar nieko nekeisčiau

 (314)
Šeštadienį 38-erių metų Žydrūnas Ilgauskas taps vos trečiu Europos krepšininku per visą istoriją, kurio marškinėliai atsidurs vienos iš NBA arenų palubėse. 1993 m. Naujajame Džersyje į patį viršų buvo iškeltas tragiškai žuvusio Draženo Petrovičiaus „Nets“ gretose vilkėtas 3-ias numeris, o 2009 m. Sakramente – Serbijos krepšinio legendos Vlades Divaco „Kings“ ekipos Nr. 21.
Žydrūnui Ilgauskui – istorinė diena
Žydrūnui Ilgauskui – istorinė diena
© Stopkadras

Ž. Ilgauskas Klivlando „Cavaliers“ klube dėvėjo nuo savo idealo Arvydo Sabonio nusižiūrėtu 11-tu numeriu pažymėtus marškinėlius. Būtent tiek – 11 klausimų „Didžiajam Z“ („Big Z“ – jo pravardė) prieš iškilmingą ceremoniją uždavė didžiausias Ohajo valstijos laikraštis „The Plain Dealer“.

Portalas DELFI pateikia įdomiausias šio interviu ištraukas ir skambiausius faktus iš spalvingos ir įspūdingos Ž. Ilgausko karjeros.

1. – Žydrūnai, tavo karjera dėl traumų galėjo nutrūkti tiek daug kartų, bet laimei, taip neįvyko. Kaip stipriai esi dėkingas likimui už tai, ką pasiekei?

– Pagalvoju apie tai kiekvieną dieną... Kaip man pasisekė, kad atvykau į kitą šalį ir pradėjau naują gyvenimą. Čia turiu savo šeimą ir jaučiuosi kaip namuose. Taip pat esu finansiškai pajėgus pasirūpinti ja ir savimi.

Sugebėjau taip ilgai būti vienoje komandoje, atsigauti po visų tų traumų ir po to žaisti dar 10 metų. Dėl visa to jaučiuosi tikrai laimingas. Dirbau sunkiai, bet man tai nėra talentas. Tai – ką tu privalai daryti. Mes visi susiduriame su kliūtimis, tačiau man pavyko jas įveikti ir po paskutinės operacijos išspausti dar 10 metų.

LeBrono Jameso buvimas taip pat padėjo. Tai atgaivino miestą ir mane patį. Mes turėjome gerą komandą. Kas žino, jei ne jis, galbūt aš net nebūčiau čia žaidęs beveik visą savo karjerą? Tikrai daug kas man susiklostė palankiai, taigi jaučiuosi laimingas.

2. – Prieš tai, kai tave pašaukė „Cavaliers“, tu lankeisi Minesotos „Timberwolves“ bazėje, taip pat svarstei dėl stojimo į Džordžijos technikos institutą arba Alabamos koledžą. Ar kada nors susimąstai, kaip viskas būtų pasikeitę, jei būtum pasukęs kitu keliu?

– Sunku pasakyti, kaip viskas galėjo pasisukti, kai man suėjo 20 metų. Kas, jei būčiau lankęs koledžą, tarkime, Džordžijoje, ir būčiau patyręs traumą? Ar po tų visų lūžių bebūčiau kada nors pasirinktas NBA naujokų biržoje? Ką daryčiau tada? Su diplomu grįžčiau žaisti į Europą? O jei būčiau atsidūręs kitoje NBA komandoje? Kas žino?

Man labai pasisekė, kad Klivlando klubo savininkas buvo Gordonas Gundas. Nežinau, dėl kažkokių priežasčių tarp mūsų užsimezgė draugiški santykiai. Visada jaučiau, kad jis mane prižiūri ir man visada padės. Nesu tikras, ar kitoje organizacijoje tai būtų buvę įmanoma.

3. – Ar kremtiesi dėl to, kad nestojai į koledžą?

– Ne, tik pamąstau, kaip viskas būtų buvę. Turbūt viskas būtų buvę gerai ir aš likčiau patenkintas savimi. Mano tėvų nuomonė šiuo klausimu buvo visiškai priešinga. Mamą (inžinierę – DELFI) domino mokslai, o tėvas (autobuso vairuotoją – DELFI) tiesiog mėgo sportą. Jie paliko viską spręsti man. Jei paklaustumėte mamos, ji tikrai norėtų, kad aš būčiau įgijęs JAV koledžo diplomą.

4. – Kokia buvo tavo pirma reakcija atvykus į Klivlandą?

– Po NBA naujokų biržos apie Klivlandą nežinojau ničnieko, tik pažiūrėjau į žemėlapį. Atvykus iš Kauno, Lietuvos, man miestas atrodė tikrai labai didelis. Kaune neturėjome dangoraižių, taigi įspūdis buvo stiprus.

Tačiau labiausiai įstrigo žmonės. Tai buvo darbininkų miestas, bet žmonės nesiskundė ir nesigyrė. Visi tiesiog rūpinosi savo reikalais. Net jeigu kas nors ką nors pasiekdavo, pažymėdavo tai santūriai. Visi buvo paprasti. Be to, mieste – didelės Rytų Europos ir Lietuvos bendruomenės.

5. – Nesiilgėjai Lietuvos?

– Iš pradžių namų ilgesys buvo didžiulis. Juk tai buvo pirmas kartas, kai aš išsikrausčiau. Iki tol gyvenau su tėvais ir seserimi, mama ruošdavo pusryčius, pietus ir vakarienę. Kai grįždavau iš treniruočių ar išvykų, ji viską išskalbdavo. Viskuo būdavo pasirūpinta. Man tereikėjo eiti ir žaisti krepšinį.

Ir štai: susipakuoji daiktus ir pirmą kartą gyvenime esi vienas pats – svetimoje šalyje. Be to, beveik nekalbi angliškai. Dar reikia priprasti prie visų kultūrinių skirtumų ir atlaikyti tas traumas.

Taigi tai, kad komandoje buvo Vitalijus Potapenka („centras“ iš Ukrainos – DELFI), man labai padėjo, ypač pirmaisiais metais. Nors ir nebuvome iš tos pačios šalies, abu kažkada priklausėme buvusiai Sovietų Sąjungai, kalbėjome rusiškai ir turėjome daug kultūrinių panašumų. Jis buvo vyresnis ir anksčiau atvykęs į JAV, taigi mokėjo anglų kalbą ir jautėsi daug patogiau nei aš, todėl sekiau jam iš paskos.

6. – Kokios buvo geriausios tavo akimirkos Klivlande?

– Smagiausi buvo tie treji-ketveri metai, kai turėjome tikrai pajėgią sudėtį ir nukeliavo į NBA superfinalą. Buvo nerealus spaudimas ir visa kita, bet to niekad nepamiršiu. Visi žaidėjai puikiai sutarė ir rūpinosi vienas kitu. Ir žaidėme tada kaip komanda. Niekada nebuvome patys talentingiausi, nors ir turėjome patį geriausią vyruką. Užtat žaidėme kietai ir teisingai. Tinkamai atstovavome miestui ir miestas mus įsimylėjo, nes aikštėje grūmėmės ir kovojome kaip tik galėjome

Man tai buvo kažkas tokio, nes juk mačiau ir miestą, kai mūsų komanda buvo tikrai bloga. Tuomet niekas nėjo į rungtynes. Prisimenu, visas tas tuščias mėlynas kėdes. Ir staiga – pilna arena, nacionalinės TV transliacijos ir mintys apie NBA aukso žiedus... Tai buvo nepakartojama. Galėjau palyginti blogus laikus su gerais ir įvertinti tai, ką mes pasiekėme.

7. – O blogiausi momentai?

– Blogiausias tai – tikriausiai traumos. Taip pat – pralaimėjimas NBA superfinale San Antonijaus „Spurs“ ekipai. Tačiau iš visų pralaimėjimų labiausiai skauda dėl nesėkmės 2009 metų Rytų konferencijos finale prieš Orlando „Magic“. Tada buvome labai stipri komanda, bet susitikome su formos piką pasiekusiais varžovais ir jų barjero neįveikėme. Vis labo keli nesėkmingi kamuolio atšokimai ir viskas... Nors tikrai jautėme, kad tais metais esame kažkuo ypatingi, ir taip žaidėme. Tas pralaimėjimas persekioja iki šiol. Jis skaudesnis net už nepasisekusį superfinalą. Kalbant apie jį, manau, kad mes dar nebuvome subrendę tokiai pergalei. Bet ta komanda, kuri nusileido Orlandui, buvo daug geresnė ir talentingesnė.

8. – Kaip sutarei su treneriu Mike'u Fratello?

– Mike'as – turbūt geriausia, kas galėjo nutikti man būnant jaunu žaidėju. Jis buvo griežtas ir liepdavo už viską atsiskaityti. Kaip treneris jis kreipė didelį dėmesį į detales. Tais laikais, jei turėdavai mobilų telefoną, juo negalėjai naudotis būdamas autobuse. Pažiūrėjus atgal galiu pasakyti, kad tai išėjo į naudą. Jis parodė, kaip būti tikru profesionalu ir ko tai reikalauja. Jo kietas stilius man nė kiek netrukdė, juk tai nebuvo asmeniška: jis taip bendravo su visais.

9. – Ar dėl ko nors gailiesi? Pavyzdžiui, kad išvažiavai į Majamį? Norėtum ką nors pakeisti?

– Ne, nemanau, kad norėčiau. Žinoma, per tiek metų padariau keletą klaidų šen ir ten. Tačiau dabar nieko nekeisčiau. Esu žmogus – kaip ir visi kiti. Kai žinai, kad padarei viską, ką galėjai, gali ramiai gyventi toliau. Man svarbiausia yra tai, kad neapgaudinėjau savęs. Čempionų žiedai ateina ir praeina. Daug kas priklauso nuo sėkmės, daug nuo to, su kuo ir prieš ką tau tenka žaisti bei kokioje karjeros stadijoje esi pats. Tikrai nesijaučiu, kad būčiau save apgaudinėjęs – atidaviau visą save, todėl ir lengvai susitaikiau su tais rezultatais, kokius pasiekiau.

10. – Ar matai save trenerio poste?

– Šiuo metu save įsivaizduoju kaip treniruojantį ar dirbantį jaunimo lygyje – nesvarbu, ar tai būtų aukštoji mokykla, ar vidurinė – ir padedantį vaikinams. Turėdamas tokį įtemptą grafiką ir tokio amžiaus vaikus (Ž. Ilgauskas su žmona Jennifer Lietuvoje įsivaikino du berniukus Deividą ir Povilą, kuriems yra 8-9-eri metai – DELFI), sunkiai galėčiau įšokti į NBA, kur darbo tempas – 10 ar 11 mėnesių per metus septynias dienas per savaitę po 24 valandas per dieną. Būtų labai sunku.

11. – Tave į specialaus asistento vietą pasamdė generalinis vadybininkas Chrisas Grantas. O kaip sutari dabartiniu vadovu Davidu Griffinu?

– Su Griffu sutariame gerai, kalbėjomės ir matėmės kelis sykius. Žinau, kad turiu atvirą pakvietimą į visas rungtynes, susitikimus, treniruotes. To aš ir pageidavau šį sezoną, nes noriu daugiau laiko praleisti su šeima ir iš naujo įvertinti gyvenimą. Vaikai niekada neleidžia nuobodžiauti, bet aš neturiu jokių atsakomybių krepšiniui. Galiu susikoncentruoti ties kitais gyvenimo aspektais ir tai yra nuostabu.

Beje, prieš pusmetį prie „Cavaliers“ klubo trenerių štabo prisijungė ir Ukrainos traukiniu pramintas V. Potapenka, palengvinęs Ž. Ilgauskui adaptaciją prie JAV pirmais jo karjeros NBA metais.

„Niekada neabejojau, kad Z pajėgs žaisti NBA. Lietuvos žvaigždė Arvydas Sabonis buvo didis žaidėjas. Galbūt Z jam ir nusileido, tačiau jis buvo nepaprastai kovingas, talentingas ir turėjo aukštą krepšinio IQ“, – pareiškė V. Potapenka.

Kitas buvęs Ž. Ilgausko bendraklubis, o dabar Oklahomos „Thunder“ vyriausiasis treneris Scottas Brooksas taip pat negailėjo gerų žodžių:

„Galiu kalbėti apie Žydrūną valandą – jis buvo vienas geriausių komandos draugų, kuriuos aš kada nors turėjau. Jis tikrai džiaugiasi, kad buvo „Kavalierius“, o komanda irgi juo didžiuojasi“.

Neišpildyta svajonė – žaidimas rinktinėje

„Gaila, kad nepavyko įgyvendinti mano svajonės žaisti Lietuvos rinktinėje“, – 2008 m. Vilniuje ištarė Ž. Ilgauskas, kai dėl nugaros skausmų buvo priverstas paskutinė kartą pasakyti „ne“ nacionalinei krepšinio komandai.

„Su nugara būdavo gerai, blogai - vėl gerai. Jei nebūčiau tikėjęs galimybe atstovauti Lietuvai Pekino olimpinėse žaidynėse – tikrai nebūčiau ėjęs tokių kryžiaus kelių. Būdavo tiek daug nervų ir nemigos naktų. NBA ir „Cavaliers“ klubas man visai nepadėjo.

Bet galiu pasakyti – kartu su krepšinio federacija (LKF) padarėme viską, ką galėjome, kad aš apsivilkčiau rinktinės marškinėlius. Kai juos gavau Amerikoje, man buvo laimingiausia diena“, – tikino jis.

Tada Ž. Ilgausko pasiryžimą patvirtino ir vienas geriausių jo draugų Šarūnas Jasikevičius, kuris teigė, kad Žydrūnas jo beveik kasdien teiravosi, kaip ten viskas rinktinėje yra, ir net klausinėjo apie būsimus derinius.

Savo nuomonę apie Ž. Ilgauską išsakė ir garsus NTV sporto komentatorius Vladimiras Gomelskis – legendinio trenerio Aleksandro Gomelskio sūnus.

„Aš bendravau su Žydrūnu du kartus. Jis – mandagus, draugiškas ir atviras žmogus. Tačiau vieno dalyko aš taip niekaip ir nesupratau, – tai klausimas dėl jo atstovavimo Lietuvos rinktinei. Iki šiol nežinau, ar tai buvo Ž. Ilgausko principinė pozicija, ar tik nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės“, – negalėjo tiksliai pasakyti V. Gomelskis.

NBA aukso žiedas buvo čia pat – reikėjo dar vieno sezono

„Į Majamį jį pakviečiau iš dalies dėl to, kad norėjau laimėti jam NBA aukso žiedą. Stengiausi tai padaryti Klivlande, bet man nepavyko, kaip ir tą sezoną, kai jis atvyko į Majamį“, – apgailestavo NBA superžvaigždė LeBronas Jamesas.

Aštuonerius metus (nuo 2003-ių) kartu su Ž. Ilgausku žaidęs L. Jamesas tapo vienu geriausių Lietuvos atstovo draugu ir anksčiau ar vėliau žadėjo jam padėti iškovoti NBA aukso žiedą. Visgi šios svajonės Ž. Ilgauskui taip ir nepavyko įgyvendinti, nors jis net du kartus – 2007 ir 2011 metais – dalyvavo finaluose ir buvo per žingsnį nuo to.

Paradoksalu, bet vos tik Ž. Ilgauskas nusprendė baigti karjerą, jau kitą sezoną, 2012-aisiais, L. Jamesas su Majamio „Heat“ klubu tapo čempionu, o po metų ir apgynė šį titulą. Abu kartus L. Jamesas buvo pripažintas finalo serijos naudingiausiu žaidėju (MVP).

Bene emocingiausia kartu žaidusių L. Jameso ir Ž. Ilgausko akimirka aikštėje buvo užfiksuota po šeštųjų 2007 m. Rytų konferencijos finalo rungtynių su Detroito „Pistons“, kurias 98:82 laimėję „Cavaliers“ pirmą kartą istorijoje žengė į NBA superfinalą – L. Jamesas po finalinės sirenos iškart puolė „Big Z“ į glėbį ir ilgai jo nepaleido. Deja, finalą sausu rezultatu 4:0 laimėjo San Antonijaus „Spurs“.

Ž. Ilgauskas NBA lygoje iš viso praleido 15 metų, tačiau dėl pėdos traumų nesužaidė nė vieno mačo debiutiniu turėjusiame būti 1996-1997 metų sezone bei 1999-2000 metais. Tik penkeriose rungtynėse ant parketo 221 cm ūgio lietuvis pasirodė ir 1998-1999-ų sezone.

35 taškai, 22 atkovoti kamuoliai, 7 rezultatyvūs perdavimai ir 7 blokuoti varžovų metimai – tokie yra asmeniniai Ž. Ilgausko atskirų statistikos kategorijų rekordai per mačą. NBA Ž. Ilgauskas sužaidė 843 rungtynes (palyginti: A. Sabonis 470, o Šarūnas Marčiulionis – 363), ir net 771-eriose iš jų jis gynė „Cavaliers“ garbę. Tai absoliutus rekordas per visą „Cavs“ ekipos istoriją - kaip ir 5904 atkovoti kamuoliai, 10616 taškų bei 1269 blokai, kuriuos lietuvis atliko atstovaudamas Klivlando komandai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Lietuvos 20-mečiai parklupdė turkus ir pateko į Europos čempionato finalą (117)

Lietuvos 20-mečiai parklupdė turkus ir pateko į Europos čempionato finalą
Šeštadienio vakarą Helsinkyje vykusiose Europos jaunimo iki 20 metų vaikinų krepšinio čempionato pusfinalio rungtynėse Lietuvos rinktinė 68:64 (16:24, 14:9, 17:18, 21:13) parklupdė Turkiją ir pateko į finalą.

Būsimi Lietuvos rinktinės varžovai brazilai parodė savo jėgą – laimėjo dvigubai (10)

Būsimi Lietuvos rinktinės varžovai brazilai parodė savo jėgą – laimėjo dvigubai
Įspūdingą pergalę pirmose kontrolinėse rungtynėse prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes iškovojo Brazilijos krepšininkai, kurie San Paule net 90:45 (18:6, 21:9, 26:16, 25:14) sutriuškino Rumunijos atstovus.

Lietuvos 18-metės Europos čempionato starte nusileido belgėms

Lietuvos 18-metės Europos čempionato starte nusileido belgėms
Lietuvos aštuoniolikamečių (U18) merginų rinktinė nesėkme pradėjo Europos čempionatą Vengrijos mieste Šoprone. Šeštadienį jos 56:71 (21:21, 7:20, 14:18, 14:12) pralaimėjo Belgijos bendraamžėms.

„Lietkabelis“ tikisi žaisti LKL – klubą papildė Ž. Skučas

„Lietkabelis“ tikisi žaisti LKL – klubą papildė Ž. Skučas
Lietuvos krepšinio lygoje („Tete-a-Tete Casino“ LKL) ir Europos taurėje rungtyniausianti Panevėžio „Lietkabelio“ komanda tęsia sudėties komplektavimo darbus.

Po 16 valandų kelionės Lietuvos krepšinio rinktinė – pagaliau Pietų Amerikoje (70)

Po 16 valandų kelionės Lietuvos krepšinio rinktinė – pagaliau Pietų Amerikoje
Ketvirtadienį Malagoje antrą kartą 78:76 parklupdžiusi Europos čempionus Ispanijos krepšininkus Lietuvos rinktinė šeštadienį persikėlė į tą žemyną, kuriame ir vyks Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, – Pietų Ameriką, o tiksliau – į Argentinos sostinę Buenos Aires, kur šiuo metu karaliauja žiema.

„Lietuvos ryte“ – aukštaūgis, turėjęs sutartį su „Cavaliers“ (32)

„Lietuvos ryte“ – aukštaūgis, turėjęs sutartį su „Cavaliers“
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klube – sutarčių pasirašymo metas. Penktadienį sostinės komanda rankomis sukirto su amerikiečiu Davidu Loganu, o jau šeštadienį baigė derybas ir sutartį pasirašė su iš Kamerūno kilusiu 28-erių 211 cm ūgio krepšininku Kenny Kadji.

10 metų be pralaimėjimų: JAV rinktinė tiesiog nušlavė būsimą Lietuvos varžovę (105)

10 metų be pralaimėjimų: JAV rinktinė tiesiog nušlavė būsimą Lietuvos varžovę
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Las Vegase, Nevadoje, vykusiose kontrolinėse krepšinio rungtynėse JAV rinktinė net 111:74 (32:14, 24:19, 24:24, 31:17) sutriuškino Argentiną, su kuria Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse vienoje grupėje kovos ir Lietuvos komanda.

Dėl grėsmės saugumui nukeltas Europos 18-mečių čempionatas, kuriame turėjo žaisti ir lietuviai (1)

Dėl grėsmės saugumui nukeltas Europos 18-mečių čempionatas, kuriame turėjo žaisti ir lietuviai
„FIBA Europe” vykdomasis komitetas penktadienį nutarė neribotam laikui nukelti Europos U18 vaikinų čempionatą, kuris turėjo vykti Turkijos mieste Samsune liepos 30-rugpjūčio 7 dienomis.

Aštuoniolikmečiai laimėjo, o šešiolikmetės patyrė pralaimėjimą

Aštuoniolikmečiai laimėjo, o šešiolikmetės patyrė pralaimėjimą
Penktadienį Kaune sužaistos trejos tarptautinės jaunuolių rungtynės, kurių dvejas žaidė Lietuvos rinktinės. Aštuoniolikmečiai vaikinai iškovojo trečią pergalę per tris dienas, 68:60 (11:13, 18:10, 17:21, 22:16) įveikę vokiečius, o šešiolikametės merginos po dviejų pergalių trečiąjį mačą pralaimėjo Lenkijos bendraamžėms 57:84 (13:24, 14:21, 12:23, 18:16). Abi Lietuvos ekipos rengiasi Europos čempionatams.

„Vytautą“ papildė A. Valeika

„Vytautą“ papildė A. Valeika
Penktadienį Prienų-Birštono „Vytauto“ komandą papildė dar vienas naujokas. Vyriausias treneris Virginijus Šeškus susitarė su vidurio puolėju Artūru Valeika.

Paaiškėjo „Vytauto“ ir „Šiaulių“ galimi varžovai FIBA Europe taurės turnyre

Paaiškėjo „Vytauto“ ir „Šiaulių“ galimi varžovai FIBA Europe taurės turnyre
Penktadienį ištraukti ketvirtojo pagal pajėgumą Senajame žemyne FIBA Europe taurės krepšinio turnyro (Europe Cup) burtai, po kurių galimus varžovus sužinojo Prienų „Vytauto“ bei Šiaulių „Šiaulių“ klubai.

Iš rinktinės stovyklos – ne itin džiugios žinios: M. Grigoniui skilo pirštas (53)

Iš rinktinės stovyklos – ne itin džiugios žinios: M. Grigoniui skilo pirštas
Pastarąją savaitę Marių Grigonį lydėjo viena gera žinia po kitos, tačiau ketvirtadienio vakarą Lietuvos rinktinės debiutantui teko gerokai sunerimti – 22-ejų gynėjui buvo nustatytas dešiniosios rankos smiliaus skilimas. Šią informaciją Krepšinis.lt patvirtino nacionalinės komandos atstovas Linas Kunigėlis.

Lietuvos 20-mečiai prasibrovė į Europos čempionato pusfinalį laukia galingi turkai (22)

Lietuvos 20-mečiai prasibrovė į Europos čempionato pusfinalį
Vangiai startavusi ir vieną iš savo lyderių praradusi Lietuvos 20-mečių vaikinų rinktinė Europos čempionate ir toliau demonstruoja kovotojų charakterį. Tomo Masiulio auklėtiniai ketvirtfinalyje 79:69 (12:12, 20:17, 23:19, 24:21) parklupdė Čekijos bendraamžius ir iškopė į elitinį ketvertą.

Olimpietis M. Grigonis Ispanijoje rado naują karjeros stotelę (13)

Olimpietis M. Grigonis Ispanijoje rado naują karjeros stotelę
Ispanijos ACB krepšinio lygoje per plauką išsilaikiusi Manresos ICL komanda savo gretose nesugebėjo išlaikyti vieno lyderių Mariaus Grigonio. 22-ejų metų lietuvis, kuris šiuo metu su Lietuvos rinktine ruošiasi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms, nuo kito sezono rungtyniaus Tenerifės „Iberostar“ klube.

S. Scariolo: M. Gasolio netektis – labai skaudus smūgis (9)

S. Scariolo: M. Gasolio netektis – labai skaudus smūgis
Paaiškėjus, kad Ispanijos rinktinei Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse negalės padėti jaunesnysis iš brolių Marcas Gasolis, nacionalinę lietuvių varžovų komandą treniruojantis italas Sergio Scariolo praktiškai griebėsi už galvos.