Dievams meldžiamasi. Tai žino ir šalies čempionų Kauno „Žalgirio“, ir Klaipėdos „Neptūno“ sirgaliai. „Jiems kuriamos giesmės“, - krepšinio aistruoliai savo dievukams naująjį sezoną rengia ne vieną staigmeną.

„Visi Kauno „Žalgirio“ fanai!“ - praėjusiais metais skandavo Kauno sporto halė. Bet populiariausią šūkį sirgaliai žada keisti. Tiesa, jis dar kuriamas, tačiau aistruoliams netrūksta idėjų.

Kauniečiai savo patirtimi galėtų pasidalyti ir su „Neptūno“ sirgaliais, nors klaipėdiečiams netrūksta nusiteikimo. Jie - ypač kovingi ir žada padaryti viską, kad uostamiesčio komanda pamokytų ne tik Šiaulių ekipą, bet ir Kauno „Žalgirį“.

Serga 20 metų

„Pasiilgome krepšinio. Sezono atidarymo rungtynėse atidavėme visas jėgas, buvo pilna halė!“ – džiaugėsi klubo „Žalioji mirtis” prezidentas Ričardas Petrauskas. Jis žino, kad tos varžybos buvo beveik devynis mėnesius truksiančio ilgo sezono pradžia.

Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų mačai, Eurolygos varžybos – nebus nė savaitės, kad „Žalioji mirtis“ savo kariaunos neišrikiuotų E tribūnoje. R.Petrauskas, kaip ir kiti ištikimiausi čempionų gerbėjai, gali išmesti laikrodžius – laiką jie skaičiuos nuo rungtynių iki rungtynių. Ir taip jau 20 metų.

Nuo 1987-ųjų už „Žalgirį“ sergantis kaunietis naująjį sezoną pradeda energingas ir pakilios nuotaikos. Vasarą jis irgi nesėdėjo rankų sudėjęs: su bendraminčiais diskutavo internete ir dėliojo naujų skanduočių posmus. „Tačiau svarbiausia - kovingumas, teigiamos emocijos ir energija“, - kalbėjo Ričardas.

Paskui komandą – į Europą

Aistruoliai prisitaikė prie nuolatinių nepatogumų: po varžybų prarasto balso, mušant būgną nuospaudomis nusėtų rankų. Priprato dažniau skalbti drabužius, po mačo aprangą reikia mesti tiesiai į skalbyklę.

„Po varžybų sunku susikalbėti, visi prarėkiame balsus. Būna, kad komanda sužaidžia vos penkias minutes, o aš - visas šlapias. Išgręžiu drabužius ir vėl - į tribūną. Būgną paprastai muša keli aistruoliai, vienam greitai išsenka jėgos.“

37-erių „Žalgirio“ sirgalių lyderis prisipažįsta: gerokai svarbiau ne nauja sezono atributika, o būsimosios Eurolygos rungtynės. „Jau dabar svarstome, kur vyksime kartu su komanda. Būtinai pasiimsime šalikus, marškinėlius su „Žalgirio“ atributika ir trispalvę, - apie planus kalba sirgalius. - Siūliau nupirkti naują būgną, tačiau nesulaukiau pritarimo.

Praėjusiais metais į aikštelę pradėjome mėtyti juostas, sirgaliai ir šiemet siūlo neatsisakyti tokios tradicijos.“

Ričardas parduotuvėse visuomet sustoja prie šalikų lentynos. „Žalgirio“ sirgaliai mano, kad pats laikas susikurti naujus komandos šalikus. „Ankstesnieji lyg ir paseno. Turime gerą idėją. Žaliame fone būtinai įklijuosime raudoną Kauno miesto herbą“, - sako Ričardas.

Kuria naujus šūkius

Daugiatūkstantinėje sirgalių armijoje kai ko trūktų, jei ne moterų balsai. Europoje krepšininkus palaikys ir kita „Žaliosios mirties“ narė Tatjana Butkevičiūtė. Mergina aštuonerius metus mina Kauno halės slenksčius ir nekreipia dėmesio į replikas, kad krepšinis – ne moteriškas užsiėmimas.

„Myliu šią sporto šaką. Nesvarbu, kas ką šneka. Rungtynėse užvaldo tokios emocijos! Anksčiau grįždavau užkimusi, dabar pripratau, gerklę skauda rečiau. Šiaip ar taip, krepšinis – mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas“, - kalbėjo T.Butkevičiūtė.

25-erių sirgalė moka daugybę šūkių, tačiau kol kas nenori kalbėti, kokia bus naujausia skanduotė. „Paslaptis. Turime daug idėjų. Žiūrėsime, koks tekstas labiausiai patiks žiūrovams. Jis ir taps pagrindinis“, - įsitikinusi Tatjana. Anot jos, šūkis turi būti trumpas, aiškus ir skambus. Ne veltui praėjusiais metais visa halė dažniausiai skanduodavo: „Visi Kauno „Žalgirio“ fanai!“

„Jeigu suskaičiuotume, kiek atliekame skanduočių, dainų, susidarytų apvalus skaičius, bet, man atrodo, jų nėra tiek daug, kiek galėtų būti, - tęsia ji. - Pagrindinių kūrinių yra tik keletas, reikėtų jų daugiau, konkretesnių. Šioje srityje dar yra ką veikti.“

Tikisi revanšo

Kol kauniečiai rašo skanduotes ir kuria naujų šalikų dizainą, nesnaudžia ir „Neptūno“ gerbėjai. „Po vasaros išsiilgome krepšinio! Tiesa, mūsų gretos šiek tiek išretėjo, bet emocijos vis tiek teigiamos“, - nenusiminė 20-metis Juozas Gansauskas-Česlovas.

Studentas Klaipėdos „Neptūno“ komandą šūksniais palaiko penkerius metus. Neseniai su bendraminčiais subūręs aistruolių klubą, vaikinas negali pasigirti įspūdingais laimėjimais. „Paskutiniais metais į varžybas Klaipėdoje susirenka apie 15 mėlynai ir baltai apsirengusių sirgalių. Rekordas, kurį pasiekėme prieš trejus metus - 26 aistruoliai“, - prisiminė Česlovas.

Labiausiai vaikino kraują kaitina klaipėdiečių varžybos su Šiaulių ekipa. „Neptūno“ sirgaliai iki šiol prisimena mažąjį LKL finalą. „Šiemet tikimės revanšo. Be to, svajojame pasipriešinti ir dviem stipriausioms Lietuvos komandoms“, - optimistiškai kalbėjo vaikinas ir pridūrė, kad sirgalių meilė nepriklauso nuo rezultatų.

Tikras gerbėjas visur ir visada palaiko savo komandą, bendrauja su krepšininkais. Pasak jo, tikram aistruoliui ne tokie svarbūs ir atributai. „Nebūtina apsikarstyti komandos simbolika. Svarbu, kaip tu jautiesi, kaip reiški emocijas. Jei stovi ir tyli, nepadės nei šalikas, nei būgnai.“