„Ką išskirčiau iš perspektyvių Lietuvos gynėjų? Man patiko Marius Grigonis – drąsus, pasitikintis savimi jaunuolis, o dar žaidžia ir Ispanijos lygoje“, – prieš keletą savaičių kalbėdamas su Krepšinis.lt sakė legendinis Lietuvos krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.
Veltui pagyrų žvaigždė nežarsto. M. Grigoniui vis daugiau komplimentų skiriama ir Ispanijoje, kur 198 cm ūgio gynėjas žaibiškai tapo vienu iš Manresos ICL komandos lyderių.
„10,2 taško per rungtynes, 3 atkovoti kamuoliai ir 1,1 rezultatyvaus perdavimo – tai puiki statistika vaikinui, kuris dar praėjusį pavasarį patyrė sunkią čiurnos traumą. M. Grigonis žaidė įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinėse, yra laikomas vienu iš talentingiausių 1994-ųjų kartos Europos krepšininkų ir įrodinėja, kad viltys į jį buvo dedamos ne veltui. Manresos komandoje jis tapo vienu iš didžiausių šio sezono atradimų“, – rašo Ispanijos krepšinio apžvalgininkas Victoras Belinchonas.
Nors Lietuvoje nuolat išgyvenama dėl šalies rinktinės perspektyvų, o ypač sureikšminamos gynėjų grandies problemos, V. Belinchonas įsitikinęs: lietuviai turi puikią ateitį.
„Lietuva ir krepšinis – tai praktiškai du lygiaverčiai žodžiai. Šalis prie Baltijos jūros neturi nė trijų milijonų gyventojų, tačiau yra viena iš Europos krepšinio flagmanų. Viską atspindi FIBA reitingas, kuriame Lietuvos rinktinė yra tarp pačių geriausių pasaulyje. Kartos keitėsi, o talentai augo ir augo“, – stebisi ir šiltai apie Lietuvą atsiliepia ispanas.
„Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Macijauskas ir Šarūnas Jasikevičius buvo pripažinti vienais iš geriausių savo karjeros metais. Dabar žaidžia Jonas Valančiūnas, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, tačiau Lietuva turi ir puikią ateitį: Domantas Sabonis, Tadas Sedekerskis, Tomas Balčiūnas ir Marius Grigonis – tai vaikinai, kurie ateityje formuos šios šalies rinktinės branduolį ir kiekvieną dieną prie jos artinasi vis labiau“, – vardija žurnalistas.
Visgi išskirtinį dėmesį V. Belinchonas savo publikacijoje skiria M. Grigoniui – ispaną savo užsispyrimu ir talentu žavinčiam A. Sabonio krepšinio mokyklos auklėtiniui.
„Jo tikslas šį sezoną buvo susigrąžinti aistrą krepšiui, kuria mėgautis sutrukdė sunki trauma. Ir jis tai pasiekė“, – pažymi apžvalgininkas.
V. Belinchono publikacijoje trumpai apžvelgiama krepšininko karjera ir kalbinamas pats jos herojumi tapęs M. Grigonis.
Pirmąjį savo kontraktą kaunietis pasirašė dar būdamas 15-metis, kuomet tapo Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipos žaidėju. Visgi Lietuvoje Marius pernelyg ilgai neužsibuvo. Prieš 2013-2014 m. sezoną daugkartinis Europos jaunimo čempionatų prizininkas persikėlė į antrajame Ispanijos divizione žaidžiančią Hueskos komandą, o dar po metų sukirto rankomis su elitinėje ACB lygoje žaidžiančia Manresos komanda. Pats Marius savo susidomėjimą krepšiniu sieja su šeimos ir visos Lietuvos tradicijomis.
„Tiesą sakant, niekada negalėjau paaiškinti, kodėl lietuviai jaučia tokią aistrą krepšiniui. Manau, tai galima pavadinti tradicija – kai esi vaikas, būtinai išbandai save krepšinyje. Turime gerų specialistų, turbūt tai leidžia būti tarp Europos flagmanų. Pavyzdžiui, mano namuose visiems patinka krepšinis. Mano tėtis man perdavė susižavėjimą šia sporto šaka, mano mama mane nuo vaikystės veždavosi į įvairias vietas žiūrėti, kaip rungtyniauja vyresnysis mano brolis Mantas – su kamuoliu gyvename nuo mažų dienų“, – sako M. Grigonis.
Būdamas 19-metis lietuvis pradėjo karjerą Ispanijoje, tačiau kelio pradžia nebuvo rožėmis klota.
„Prisimenu pirmąsias savo savaites Ispanijoje ir galiu konstatuoti, kad nebuvo lengva – greta nebebuvo merginos, draugų, šeimos. Laimei, komanda man greitai padėjo adaptuotis. Hueskoje man padėjo visi, o ypatingai – treneris Quimas Costa. Treniruotės buvo labai sunkios, tačiau būtent jis man parodė kelią į tikrą krepšinį. Jis sugeba išnaudoti visas stipriąsias kiekvieno žaidėjo savybes. Gaila, kad su juo kartu dirbau tik vienus metus“, – prisimena M. Grigonis.
Iš Hueskos karjera pasuko į ACB lygą, tačiau pirmąjį sezoną prestižiniame čempionate Mariui apkartino trauma.
„Praėjusiais metais man nesisekė. Balandžio 10-ąją per treniruotę susiplėšiau kairės čiurnos raiščius ir turėjau atsisveikinti su sezonu pačiu sudėtingiausiu metu – praleidau paskutines šešerias finalines rungtynes. Jaučiausi labai blogai, kadangi, norėdamas būti laimingas, turiu jausti kamuolį rankose. Mano bėdos baigėsi, kai gyvenime vėl atsirado krepšinis. Sėdėti ant suolo buvo nepaprastai sunku, sunkiai galėjau žiūrėti į įvykius aikštėje, negalėdamas padėti savo komandos draugams“, – pasakoja M. Grigonis.
Visgi per vasarą Mariui pavyko atsistoti ant kojų, o tai padaryti perspektyviam lietuviui padėjo ir klubas.
„Su Manresos komanda pasirašiau sutartį ketveriems metams. Noriu padėti klubui kuo tik galiu, o klubas padeda man. Po praėjusio sezono traumos man suteikė puikią reabilitaciją, o vėliau vasarą skridau į Majamį – treniruočių stovyklą Eleve, kur atgavau fizinę formą. Dabar aš noriu įtikinti komandą, kad manimi galima pasitikėti, kad galiu vesti ją į pergales“, – pažymi jis. – Kartais turi pakentėti, tačiau taip gali pasiekti geresnių rezultatų“.
V. Belinchonui įspūdį palieka ne tik M. Grigonio žaidimas, bet ir asmenybė.
„Malonus, simpatiškas kovingas vaikinas, kuris savo laisvą laiką praleidžia skaitydamas knygas, žaisdamas kompiuteriu, bendraudamas su artimaisiais ir keliaudamas“, – pažymi žurnalistas.
„Jo tikslai sukoncentruoti į dabartį ir norą laimėti rungtynes po rungtynių. Nuo vaikystė svajojo apie NBA, tačiau šiuo metu apie tai Marius nebegalvoja – jam patiktų rungtyniauti Eurolygoje vilkint Kauno „Žalgirio“ marškinėlius. Laiko jis dar turi pakankamai, o šiuo metu auga ir tobulėja Manresos komandoje, kuri šį sezoną padarė didelę pažangą. O Grigonis yra vienas iš labiausiai stebinančių šio sezono žaidėjų. Ir jam tik 21-eri“, – pakilia gaida publikaciją užbaigia V. Belinchonas.
