Tuomet vadžias į savo rankas perėmė fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius, nors pagal pirminį planą ne jis turėjo ruošti žaidėjus Europos čempionatui. Tačiau Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris į rinktinės traukinį įšoko, kai vietą joje atlaisvino Sigitas Kavaliauskas, sulaukęs viliojančio Jono Kazlausko pasiūlymo dirbti Kinijoje.
Tiesa, ir pats Evaldas su nacionaline komanda darbuosis ne visą laiką – antroje rugpjūčio pusėje jis imsis veiklos klube, o jo užduotis perims asistentas Martas Skrabulis.
Apskritai, išskyrus skautą Beną Matkevičių, rinktinės trenerių štabas – visiškai atsinaujinęs po praėjusių metų olimpinių žaidynių. Vienas naujokų – vienas geriausių visų laikų krepšininkų Ramūnas Šiškauskas.
„Įdomu būti kitoje pusėje, – pirmoje treniruotėje šyptelėjo 38-erių metų vyriškis. – Dar pamenu, kad būdavo žaidėjų pusėje, o dabar esu trenerių. Bet laikas eina, daug kas keičiasi, todėl įdomu ir smagu.“
Žodis „pokyčiai“ idealiai apibūdina rinktinės dabartinę būseną, nes po olimpinio ciklo pasikeitė ne tik komandos vedliai, bet ir dalis žaidėjų – šiemet nebus net pusės Rio de Žaneire rungtyniavusių krepšininkų.
Robertas Javtokas jau baigė karjerą, Paulius Jankūnas, Antanas Kavaliauskas ir Renaldas Seibutis vasarą nusprendė skirti poilsiui, Domanto Sabonio išleisti nepanoro Indianos „Pacers“ klubas, o Vaidas Kariniauskas net nepateko į išplėstinį kandidatų sąrašą.
Taip vietos Palangoje atsirado ir trims debiutantams, ir keliems jau kiek primirštiems žaidėjams.
„Tai yra normalus procesas, kai ateina toks laikas. Aš manau, kad gerai, kai rinktinė keičiasi ne iš karto, o po truputį. Vėl ateina tas laikas, kai vieni nori pailsėti, kiti išeina – į jų vietą ateina jaunesni. Tai yra natūralu, o mūsų jaunimas yra pakankamai geras ir gali pakeisti mūsų veteranus. Tik reikia dirbti ir viskas bus gerai“, – per daug dėl nuostolių nesikrimto R. Šiškauskas, neabejojęs, kad naujasis kapitonas bus išrinktas jau greitu metu.
Nors daugelis net neįsivaizduoja, ko galima tikėtis iš šios naujai buriamos komandos galimybes, fizinio rengimo treneris joje regi visą pasaulį nustebinusią 2010 metų rinktinę, kuris planetos pirmenybėse Turkijos suklupo tik sykį, kai pusfinalyje pralaimėjo amerikiečiams, ir pasidabino bronzos medaliais.
„Aš norėčiau ir sapnuoju apie tai, kad pasikartos 2010-ųjų modelis, kai į rinktinę atėjo daug naujų žmonių, kurie pakeitė senbuvius. Aš dar iki šių dienų prisimenu, kaip žaidėjai gynyboje nesiskirstė zonomis, o tiesiog dirbo darbą: bėgo, šoko, stengėsi. Link tokio modelio aš eisiu“, – žibančiomis akimis kalbėjo E. Kandratavičius, pats ruošęs šią rinktinę kovoms Turkijoje.
– Pagal pirminį planą fizinio rengimo treneriu turėjo dirbti Sigitas Kavaliauskas. Ar pačiam jums šis kvietimas buvo netikėtas? – žurnalistai paklausė E. Kandratavičiaus
– Iš tikrųjų, netikėtas, bet malonus. Džiaugiuosi, kad čia esu.
– Koks pirmųjų treniruočių planas?
– Pirmąsias kelias dienas turėsime įvadinio pobūdžio treniruotes. Nors žinome, kad žaidėjai papildomai ruošėsi ir stengėsi į rinktinę atvažiuoti jau pasiruošę iki tam tikro lygio, bet vis tiek bandysime visus tam tikrais pratimais įvesti į pagrindinį darbą. Pratimai bus skirti prikelti miegančius raumenis, pagvildenti kažkokią problemą, papildomai užaktyvuoti, kad po kelių dienų jau būtų darbingi ir galėtų atlaikyti daug sudėtingesnį krūvį.
– Sigitas minėjo, kad prieš perduodamas estafetę su jumis kalbėjosi. Galbūt jis jums davė konkrečių pastabų, patarimų?
– Su Sigiu mes esame kolegos ir dar draugai. Mūsų bendras gyvenimo kelias prasidėjo jau seniai, todėl net ir būdami savotiški priešai, atstovaudami skirtingiems klubams mes visą laiką sugebame pakalbėti temomis apie krepšinį. Dabar susiklostė tokia situacija, kad žmogus sulaukė puikios galimybės išvažiuoti į užsienį, padirbėti gerame lygyje, su geru treneriu, geroje komandoje ir geromis sąlygomis, todėl aš savotiškai noriu jam padėti – užimti jo vietą ir dirbti tokiu pačiu lygiu. Tas tęstinumas man svarbus: daug ką aptarėme, ką reikėtų tęsti, kokios yra su žaidėjais problemos iš praėjusių metų. Tęstinumas tikrai bus.
– Galbūt galėtumėte tas problemas konkretizuoti?
– Tas žodis „problemos“ kiek per sudėtingas ir per skambus, bet jos susijusios su žaidėjų kūnais: vienos dalys yra pertemptos, kitos silpnos, kitos per daug stiprios. Vėliau visos šios problemėlės priveda prie mini traumų. Dažniausiai tos problemėlės nėra išgyvendinamos labai greitai, todėl ir Sigitas, jas žinodamas, man perdavė. Kai kuriems žaidėjams netgi reikia tuos pačius pratimus nuolat daryti, nes problemėlės per dvi dienas nepasinaikina – žinau silpnas vietas ir toliau tęsiu Sigito pernai pradėtą darbą.
– Praėjusią vasarą Jonas Kazlauskas po nesėkmingo pasirodymo užsiminė, kad buvo padaryta klaidų ruošiant krepšininkus fiziškai. Ką reikėtų akcentuoti, kad išvengtume tos pačios klaidos?
– Man sunku komentuoti savo kolegų darbą, nes nesu įsigilinęs į visą jų atliktą procesą. Taip, treneris Kazlauskas buvo oficialiai paminėjęs bendrą fizinį pasirengimą... Aš nežinau. Aš galiu atsakyti tik už savo darbą, kurį esu padaręs anksčiau ir kurį darysiu dabar. Taip kad šioje situacijoje nuo eksperto pozicijos susilaikysiu.
– O galbūt pačiam Sigitui teko analizuoti tas klaidas?
– Kiek aš žinau, tai buvo bendrai buvo nuspręsta vykdyti tokį planą. Kadangi daug žaidėjų atvyko skirtingais laikais, kai kurie iš jų buvo tik pabaigę sezoną, todėl treneriai tikėjosi, kad žaidėjai temps ir toliau... Aš iš tikrųjų nesu labai įsigilinęs ir paties Sigito nekamantinėjau, nes jų darbas, jų klaidos, galbūt ir kažkokia nuoskauda dėl bendro plano. Bet šiai dienai aš esu naujas treneris, dirbsiu taip, kaip moku – bandysime gerinti situaciją šiai dienai.
– Ar teko kalbėtis su Dainiumi Adomaičiu, kada šiai rinktinei reikėtų pasiekti savo fizinės formos piką?
– Forma bus optimali, mes žaidėjų nesugebėsime jų privesti iki ugnikalnio viršūnės, nes tai yra sudėtingas procesas. Bet mes jį bandysime taip suvaldyti, kad bent jau ta optimali forma būtų turnyro pradžioje. Reikia įvertinti, kad komanda – nauja, jauna, žmonės pasikeitę: bus ir streso, ir psichologinių dalykų. Turime savotiškai apsidrausti ir jau pačioje pradžioje gerai atrodyti. Gerosios komandos kaip Ispanija gali sau leisti atrankoje žaisti kiek prasčiau, o „iššauti“ kiek galima vėliau. Mes esame šiai dienai komanda, turinti labai didelį potencialą, bet visgi esame ne favoritai, todėl apsidrausdami bandysime žaisti gerai nuo pat pradžių iki galo.
– Kaip ir pats pastebėjote, ši rinktinė daug jaunesnė. Ar tai reiškia, kad žaidimas bus greitesnis ir agresyvesnis?
– Aš manau, kad taip. Aš norėčiau ir sapnuoju apie tai, kad pasikartos 2010-ųjų modelis, kai į rinktinę atėjo daug naujų žmonių, kurie pakeitė senbuvius. Aš dar iki šių dienų prisimenu..
