„Prisipažinsiu, kad kiek jaudinausi skrisdama į Baku, tikėjausi, jog rasiu slegiančią sovietinę ir postsovietinę atmosferą ir architektūrą, o apstulbau išvydusi kvapą gniaužiančius architektūrinius kūrinius, įrenginėjamą F1 trasą, unikalią gamtą, puikiausius restoranus ir dar puikesnius viešbučius, gėlėmis apsodintas Kaspijos jūros promenadas. O labiausiai mane sužavėjo besišypsantys gerų akių žmonės ir jų nuoširdus paslaugumas. Kur eitum, ko beklaustum, Azerbaidžano žmonių geraširdiškumas mane tiesiog nuginklavo. Azerbaidžanas – netikėtas atradimas“, – pasakojimą apie Azerbaidžaną pradeda „Boutique Travel“ kelionių agentūros įkūrėja, kelionių dizainerė Aja.
Po trumpo skrydžio iš Stambulo mudu su kelionių dizainere Aja sėdime baklažano spalvos kebe. Tokiame, kurie zuja po Londono centrą. Trys tūkstančiai angliško stiliaus taksi, kuriuos specialiai Baku užsisako iš Britanijos, rodo begalinį šios Rytų šalies siekį tapti vakarietiška šalimi. Kol Vilnius blaškosi dėl sovietinio oro uosto fasado paveldo klausimo, mes nusileidžiame oro uoste, modernesniame nei modernaus meno muziejus – su biblioteka ir stilinguose mediniuose kokonuose įsikūrusiais vietos mados butikais.
Karalienė – nafta
Milžiniškai plačios gatvės, apsodintos žydinčiomis gėlėmis, veda į Baku centrą iš oro uosto, o stikliniai modernūs dangoraižiai veja vienas kitą. „Naftos ir dujų turtingoje žemėje natūraliai augalai neauga, tačiau pinigai iš naftos dovanoja mums žalius miestus“, – sako mus pasitikusi gidė. Žodį „nafta“ čia išgirsime ne kartą. „Nafta yra pasaulio karalienė, – sakė legendinis britų politikas Winstonas Churchillis, – o Baku yra jos sostas.“ Adolfas Hitleris svajojo užimti Baku, bet taip ir nesiryžo jo bombarduoti dėl čia veikiančių naftos gavybos platformų. Jo okupacijos planuose Baku buvo laikomas vyšnaite ant torto.
Beje, dabar prestižinėmis laikomos Nobelio premijos iki šiol mokamos iš kapitalo, kurį broliai Nobeliai susikrovė iš prekybos nafta Baku ir dinamito. Į Baku atvykę dar 1873 metais, Nobeliai suprato, kad čia tvyranti naftos smarvė yra naujų galimybių ir pinigų kvapas. Nobelių naftos pasaka su pasakiškais turtais Baku tęsėsi 40 metų, kol Emanueliui Nobeliui teko bėgti nuo bolševikų persirengus paprastu valstiečiu ir suklastojus dokumentus. Dabar nafta čia išgaunama Kaspijos jūroje, o naftos platformas galima pamatyti vos keliasdešimt minučių pavažiavus nuo Baku centro.
Prestižinės lenktynės tarp viduramžių miesto sienų
Naftos gavyba leidžia Azerbaidžanui plėstis ir tapti tikru Pietvakarių Azijos perlu – Baku yra beveik visi garsiausi mados prekės ženklai, veikia žinomiausios viešbučių grandinės, tokios kaip „Four Seasons“, „Fairmont“, „Intercontinental“. Baku vizitinė kortelė – virš viduramžių senamiesčio pakibę trys „Flame Towers“, kurių apšvietimas laikomas vienu gražiausių pasaulyje, o patys dangoraižiai yra aukščiausi pasatai Azerbaidžane.
Turizmo pasaulyje vis dar jauna valstybė pamažu skinasi kelią į pripažinimą, o daugiausia įtakos šalies žinomumui davė laimėjimas „Eurovizijoje“ ir sprendimas per miestą nutiesti „Formulės 1“ trasą. Tai – greičiausia iš visų miesto ribose esančių F1 trasų, ji driekiasi aplink istorinį centrą su nepakartojama atmosfera. „Šią vasarą vykstančių lenktynių metu visi kambariai, per kurių langus matosi trasa, jau beveik užsakyti, – sako „Four Seasons Baku“ generalinis direktorius Bobas Suri. – Praėjusiais metais čia stebėjome, kaip netoli viešbučio dramatiškai avariją patyrė Lance’as Strollas.“ Per lenktynes miestas vietos gyventojams virsta tikru pragaru dėl uždarytų gatvių, dauguma palieka sostinę, savo butus su balkonais išnuomoję „Formulės 1“ aistruoliams. „Viešbučių rezervacijomis reikia pasirūpinti gerokai iš anksto“, – sako Aja.
Prezidentienės dukterėčios TOP3
„Ką reikėtų nuveikti atvykus į Azerbaidžaną? Mano TOP3 dalykai yra Baku senamiestis, bulvaras palei Kaspijos jūrą ir... slidinėjimas Šahdago kalnuose, – sako mums madingiausias Baku vietas atskleidusi populiaraus vietos žurnalo „Nargis“ vyr. redaktorė Ulviyya Mahmudova. Įspūdinga ir įtakinga moteris, šalies pirmosios ledi dukterėčia, savo šalyje beveik niekada nedalija interviu, bet „L’Officiel Lithuania“ žurnalui praskleidžia savo gyvenimo šydą: „Užaugau senamiestyje, čia praėjo visa mano jaunystė, kaskart jaučiu čia tvyrančią aurą, namų kvapus, tai toks nuostabus koloritas.“
Baku senamiestis tapo pirmuoju į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu objektu šalyje. Senamiesčio šedevras – Širvanšachų rūmai, priklausę vienai ilgiausių islamo pasaulyje valdžiusių Širvanšachų dinastijai, kurios istorija prasidėjo 861 metais. Ji dar senesnė nei visame pasaulyje žinoma Osmanų dinastija. Netoli rūmų – ir Baku simbolis, Mergelių bokštas, manoma, zoroastrizmo ugnies šventykla, išskirtinis tautos simbolis, pavaizduotas ant šalies banknotų ir oficialių blankų. Apie Mergelių bokštą sklando daug legendų, viena romantiškiausių – apie karalių, norėjusį priversti dukterį ištekėti už vyro, kurio nemyli, ji paprašo tėvo pirmiausia pastatyti jai bokštą, o kai jis iškyla, ji nusižudo nušokdama nuo jo viršūnės.
„Platus bulvaras palei Kaspijos jūrą – naujai sutvarkyta miesto vieta, kurią dievina vietiniai. Čia galima suvalgyti mano vaikystės plombyro“, – šypsosi Ulviyya. Vietiniai juokauja, kad tada, kai per kovidą uždarė bulvarą, visi ėjo iš proto, nes neliko pasimatymų vietos. Vietos valdžia galiausiai pasidavė ir bulvarą atidarė trims valandoms per dieną. Prieš šimtą metų prasidėjusi bulvaro istorija vis dar tęsiasi, jis driekiasi jūros pakrante beveik keturis kilometrus, žvilgantis restoranais, kaktusų parkais, muziejais, apžvalgos ratu, atviru kino teatru.
Be abejonės, vienas didžiausių Baku traukos objektų – baltutėlis Heydaro Alijevo meno centras, pripažintas vienu iš pasaulio architektūros šedevrų. Irako kilmės Zaha Hadid, pastato projekto autorė, prestižinės „Pritzker“ architektūros premijos laureatė. Sklinda kalbos, kad pastatas atkartoja amžinatilsy architektės parašą, bet centro darbuotojai šypsosi: tai – gražus mitas.
Degantis kalnas ir purvo vulkanai
Iš senamiesčio su Ulviyya sukame už miesto – apžiūrėti degančio kalno, arba „Yanar Dagh“, pusvalandis nuo centro galima pamatyti ypatingą gamtos stebuklą – kalną su besiveriančiomis iš jo liepsnomis. Į paviršių skverbiasi metano dujos, jos dega jau 4 tūkstančius metų, o legenda pasakoja, kad norint, jog išsipildytų svajonės, reikia į liepsną mesti monetą.
Kitas ne mažiau įdomus gamtos paminklas – istorinis meninis rezervatas Gobustanas – taip pat įtrauktas į UNESCO sąrašą. Jo istorija dramatiška: sovietiniais laikais valdžia šią vietą ketino susprogdinti ir nutiesti magistralę į kitas respublikas, bet planams ėmė priešintis vietiniai gyventojai, pasakodami apie neįprastus čia aptinkamus uolų piešinius. Atvykę mokslininkai rado neįtikėtino senumo, manoma, net 40 tūkst. metų siekiančius petroglifus, raižiniuose vaizduojamos žmonių, gyvūnų figūrėlės, kupranugarių karavanai, saulė. Raižiniai vis dar tyrinėjami, atrandami nauji, o vietiniai gyventojai tiki šios vietos magišku poveikiu, uždarius muziejų jie lipa į lankytojams uždarytus uolynus, rengia šamaniškus ritualus, atbaidydami piktąsias jėgas daužo indus.
Gobustano rezervatas garsus dar vienu gamtos stebuklu – kunkuliuojančiais purvo vulkanais. Tokių vulkanų Azerbaidžanas turi daugiausia pasaulyje. Krateryje metano dujos stumia iš žemės skystą purvą, kuris, beje, turi gydomojo poveikio. Todėl turistai mėgsta juose... maudytis, bet tai reikia daryti atsargiai, rinktis nedidelius vulkanus, nes vis pasitaiko atvejų, kai žmonės nuskęsta. Šalyje gausu užgesusių, snaudžiančių ir povandeninių vulkanų, todėl neatsitiktinai Azerbaidžanas ir vadinamas ugnies šalimi.
Gydantys kilimai
Beje, Azerbaidžane gydo ne tik purvas, bet ir... kilimai. Šalies kilimai yra didelė vertybė, meno kūriniai, eksponuojami net Niujorko „Metropolitan“ muziejuje. Valstybė siekia susigrąžinti, išsipirkti iš privačių kolekcijų vertingiausius savo kilimus. Senesni nei 30 metų kilimai išvis uždrausti išvežti iš šalies.
Moderniame, ant jūros kranto pastatytame kilimų muziejuje gidė su pasididžiavimu rodo kilimą, kurį prezidentas grąžino šaliai po kelerių metų derybų su italų kolekcininku. Rašoma, kad brangiausias azerbaidžanietiškas kilimas aukcione buvo parduotas už daugiau nei 200 tūkstančių eurų. Kilimus iki šiol dovanoja vestuvių proga, gidė sako, namuose jų turinti bent dešimt. Senovėje sergantį ligonį paguldydavo į kilimais išklotą kambarį, kol jam pagerėdavo. Ir čia nėra jokios mistikos – kilimai marginami tik natūraliai, pavyzdžiui, vaistažolėmis, vabzdžiais, o vilnoniai siūlai skleidžia gydančią šilumą.
Ikrai, šafranas ir trumai
Kilimai šalyje pardavinėjami labai plačiai, Azerbaidžanas yra puiki vieta apsipirkti: čia įsigyti natūralių džiovintų vaisių, riešutų, uogienių. Tačiau labiausiai intriguojanti turgaus prekė – ypač vertinami, vieni brangiausių pasaulyje juodieji belugos, didžiojo eršketo, Kaspijos ikrai.
Tačiau prekeivis turguje iš karto įspėja: išvežant iš Azerbaidžano juoduosius ikrus taikomi apribojimai. Pasak prekeivio, jo ikrai – iš natūraliai Kaspijos jūroje užaugusios žuvies. Tai brangiausi vietiniai ikrai, už šimtą gramų prašoma 90 eurų, siūlo ragauti ir atskleidžia, kodėl didžiojo eršketo ikrai brangūs – jie didžiausi, minkščiausi ir švelnaus skonio. „Aišku, – juokėsi jis, galite pirkti raudonųjų ikrų, bet juodieji – mūsų šalies auksas ir pasididžiavimas.“ Palyginti, tiek pat aukštos kokybės vietinių raudonųjų ikrų kainuoja vos 16 eurų. Saugant laisvėje augančius eršketus, vienu metu juodieji ikrai, pavyzdžiui, buvo uždrausti įvežti į JAV.
Ir tai ne vienintelis delikatesas Baku turguje. Šafranas – brangiausias pasaulio prieskonis, taip pat auga Azerbaidžane. Vienas gramas geriausio šafrano kainuoja 8 eurus. Baku prekeivė siūlė ir pigesnį – iš Irano, bet tvirtino, kad vietinis kur kas geresnės kokybės. Savo prekystalio asortimente ji ypač saugojo stiklainiuką su 300 gramų šafrano, prižiūrėdama kiekvieną jo siūlelį, mat stiklainiuko vertė – nei daugiau, nei mažiau – pustrečio tūkstančio eurų. Todėl dauguma jos aukso vertės prieskonio supakuota į mažulyčius vieno gramo pakelius. „Užtenka vos dviejų siūlelių į karštą vandenį, gerkite rytais ir jausite, kaip akimirksniu gerėja sveikata ir imunitetas“, – receptą, kaip dar panaudoti šafraną, atskleidė ji. Ir tai dar ne visi Baku turgaus delikatesai. Donbalan, vietiniai trumai, randami miškuose, taip pat yra išskirtinis delikatesas, už jų kilogramą prašoma 50 eurų.
Maistas yra kultas
„Manęs dažnai klausia, kokį restoraną rekomenduoti turistams, pavyzdžiui, Baku senamiestyje. Rekomenduoti nėra ką, nes kiekvienas restoranas teikia puikų maistą. Pas mus viskas natūralu, pavyzdžiui, Azerbaidžano pomidorai Europoje kainuoja didelius pinigus, o iš tokių restoranai kasdien ruošia tradicinę kiaušinienę, – pasakoja prabangių kelionių agentas iš Baku Khayymas Safarli. – Visa kiaušinienės, keptos lydytame svieste su smulkintais pomidorais skonio paslaptis, – patys pomidorai.“
Pasak Khayymo, vietiniai labai mėgsta pusryčius, čia verslininkai dažnai kviečia pusryčių, o ne dalykinių pietų. Stalai nuklojami alyvuogėmis, sūriais, specialiose lėkštėse patiekiame kiaušinienę ir... uogienę. „Jokie namai neįsivaizduojami be uogienių virimo, jos verdamos iš pačių įvairiausių dalykų – riešutų, rožių, figų. Mėsa taip pat labai skani, nes gyvuliai užauginti natūraliai. Jie rupšnoja druskinguose laukuose, kažkada užlietuose Kaspijos, užaugusią žolę. Nuo tradicinės virtuvės iki trijų „Michelin“ šefų restoranų, Baku čia galima rasti visko.“
Šveicarai pasirinko Azerbaidžaną
Nors Kaspijos jūroje ir išgauna naftą, jos vanduo skaidrus, galima matyti 3–5 metrų gylį. Vos pusvalandis kelio nuo Baku galima mėgautis pliažo malonumais.
„Sea Breeze Resort“ – naujas pajūrio kurortas Kaspijos jūros pakrantėje. Švelnų klimatą, jūros ir smėlio paplūdimius pildo moderni aukščiausios klasės infrastruktūra: viešbučiai, barai ir restoranai, prieplauka jachtoms, SPA ir senėjimą stabdantis centras. Baku gyventojai sako, kad visus savaitgalius praleidžia prie jūros. „Kad Azerbaidžanas – unikali vieta, įrodo ir tai, jog 50 metų sveikatingumo srityje dirbanti šveicarų „Chenot“ kompanija Gabaloje, vadinamoje gražiausia Azerbaidžano vieta, atidarė savo viešbutį „Chenot Palace“, – pastebi kelionių dizainerė Aja. Čia, be nuostabios gamtos, tyro oro ir ramybės, svečiai gali atlikti detoksikacijos ir sveikatinimosi programas, aplankyti senovinio miesto griuvėsius. Gabala dar IV amžiuje prieš Kristų buvo Šilko kelio viduryje ir joje daugiau nei 2 500 metų veikė prekyba tarp Europos, Indijos ir Kinijos.
Įprasta anksti ištekėti
Nors Azerbaidžanas – musulmoniška šalis, religija ir valstybė atskirtos, pavyzdžiui, čia uždrausta iš mečečių garsiai leisti imamų kvietimus maldai. Alkoholis laisvai pardavinėjamas, nors vietiniai, tiesa, dažniau renkasi arbatą, juodąją maišydami su kvapniais kalnų čiobreliais. Moterys vis dažniau dalyvauja viešajame gyvenime, siekia karjeros.
„Per pastaruosius penkiolika metų moterys labai keičiasi, jos trokšta laisvės, būti savarankiškos, save išlaiko“, – pasakoja žurnalo „Nargis“ leidėja ir vyr. redaktorė U. Mahmudova. Jos žurnalo redakcijoje, įsikūrusioje itališko stiliaus erdvioje viloje su jaukiu sodeliu, išskirtinai dirba moterys. Nors komanda jauna, visos darbuotojos turi po du tris vaikus, Azerbaidžane įprasta anksti ištekėti ir susilaukti vaikų. Pati Ulviyya augina berniuką ir mergaitę, o perkopusi 40 svajoja susilaukti trečio vaikelio.
