Šalis, kurioje žmonės yra apsėsti adatų

Kambodža yra žinoma dėl jos turtingos kultūros ir istorijos, natūralaus grožio, puikių šventyklų ir kitų dalykų. Tačiau nedaug kas žino šios tautos keistenybę – vietos gyventojams patinka gauti injekcijas ir lašelines.

Kol dauguma žmonių kituose pasaulio kraštuose padarytų bet ką, kad išvengtų švirkštų, reikalai Kambodžoje yra kiek kitokie. Čia žmonės yra susižavėję injekcijomis ir lašelinėmis. Šio susižavėjimo priežastys yra neaiškios, tačiau atrodo, kad stiprus tikėjimas adatomis tiesiog įaugo į tautos kraują. Ant tiek, kad žmonės nori intraveninių lašelių ar injekcijų net tose situacijose, kuriose jų visai nereikia.

„Taip yra ne tik kaimuose“, – sakė gydytojas iš Vakarų, panoręs likti anonimu. „Kiekvienas, kas atvažiuoja į ligoninę, gauna lašelinę, nes pacientai galvoja, kad tai svarbu, gydytojai ir seselės taip pat galvoja, kad tai svarbu. Jeigu užeitumėte į ligoninę, beveik kiekvienas pacientas turės prijungtą lašelinę. Jie jas tiesiog gauna visą laiką, kol išvažiuoja iš ligoninės“.

BBC žurnalistas Johnas Murphy‘is, kuris detaliai domėjosi šia istorija, savo vizito į Kambodžą metu matė keistus su lašelinėmis susijusius įvykius: „visą laiką mačiau žmones, prijungtus prie lašelinių, tačiau ne tiesiog gulinčius, bet, pavyzdžiui, važiuojančius motociklu“, – rašė jis. „Tai buvo mobilios lašelinės“. Kad sužinotų daugiau, Murphy‘is sustabdė motociklą, kuriuo važiavo trys žmonės. „Keleivis gale laikė pagalį, ant kurio buvo prikabintas lašelinės skysčio butelis, įdėtas į plastikinį maišą“.

„Plastikinis vamzdelis, išeinantis iš butelio, buvo įkištas į dešinę ranką vyro, sėdėjusio per vidurį. Jis papasakojo, kad privatus gydytojas jam diagnozavo maliariją, ir kad jis serga kepenų liga, ir turi problemų su žarnynu. Jis silpnai jautėsi. Lašelinė, kaip jis pats paaiškino, „vėsino“ jo kūną ir suteikė jam daugiau energijos“.

„Čia yra daug žmonių, kurie turi lašelines ant savo motociklų“, – papasakojo vyras Murphy‘iui. „Esu vargšas, neturtingas, neturiu automobilio, todėl turiu lašelinę, pritvirtintą prie motociklo“.

„Pnompenio mieste tai buvo įprastas vaizdas – vaikas eina gatve su adata rankoje, o jam iš paskos eina vienas iš tėvų, laikantis lašelinės skysčio pakelį“, – prieš keletą mėnesių rašė Kambodžos laikraštis „The Khmer Times“.

„Labiau informuoti miesto žmonės tokią praktiką mieste sumažino. Tačiau kaimiškosiose vietovėse, kur leidimo dirbti neturintys gydytojai gali lengviau prasmukti be patikrinimų, o pacientų įsitikinimai yra formuojami labiau kultūros, o ne medicinos mokslo, pernelyg dažnas lašelinių naudojimas yra labai patvarus“, – sako visuomenės sveikatos ekspertas gydytojas Lao Chantha.

Kai kurie gydytojai paskiria gydymą lašelinėmis ir injekcijomis net tais atvejais, kai to visai nereikia. Jie tai daro tam, kad įtiktų pacientams.

Tačiau pagrindinė problema yra tai, kaip žmonės tokį gydymą suvokia. Daug Kambodžos gyventojų tiki, kad lašelinės jiems padeda greičiau atsistatyti, nepaisant jų sveikatos problemų dydžio. Ir jeigu gydytojas neišrašo intraveninio gydymo, jie tokį gydytoją laiko nekvalifikuotu ir nebeateina pas jį antrą kartą.

Kai kuriems atrodo, kad net paprasčiausias fiziologinis tirpalas turi elementų, kurie padeda gydyti jų įvairius negalavimus, ir netgi Sveikatos ministerijos konsultacijos ar perspėjimai negali pakeisti jų nuomonės.

„Tau ne visada pavyksta įtikinti paciento“, – sako gydytojas Chantha. „Gydytojai nenori meluoti. Tačiau kartais jiems sunku paaiškinti pacientams, kad lašelinės skystis tėra tik vanduo“.

Nors tai ir atrodo nekenksminga, tiesa yra ta, kad Kambodžos pamišimas dėl lašelinių dažnai turėdavo pragaištingas pasekmes. Nepaisant to, kad gydytojai ir seselės taip pat tiki gydymu lašelinėmis, jie ne visada nuolaidžiauja pacientų nepagrįstiems reikalavimams gauti adatą.

Ir tada žmonės kreipiasi į leidimo darbui neturinčius gydytojus ir klinikas, kurios nėra legaliai autorizuotos teikti tokias injekcijas.

Tuol Ampil Sveikatos centro direktorius ir slaugytojas Vong Tu sako, kad tėvai nuolat veda savo vaikus pas privačius, leidimo dirbti neturinčius gydytojus, net tada, jei vaikams yra vos pakilusi temperatūra.

„Motina atveda savo vaiką į kliniką ir sako: gerai, gydytojau, tiesiog duokite mano vaikui injekciją“, – pasakoja jis. „Ir aš sakau: ne, aš negaliu jums to duoti, tai neįmanoma“. Tada motina eina pas leidimo dirbti neturintį gydytoją ir tiesiog pasako: „tik viena injekcija, viena lašelinė“. Ir leidimo dirbti neturintis gydytojas jai duoda tai, ko ji nori“.

Pasirodo, kad leidimo dirbti neturintys kaimo „gydytojai“ yra dažnai neapmokyti saugios medicininės praktikos – daugelis jų adatas naudoja po keletą kartų, kas lemia tragiškus ŽIV protrūkius, kurie daug kam sužlugdė gyvenimą.

Pavyzdžiui, Momui Hingui, 82 metų Budistų vienuoliui iš Roka kaimo, kuris užsikrėtė šia infekcija nepaisant to, kad visą gyvenimą laikėsi celibato: „Nuo to laiko, kai atvažiavau į kaimą 1994 metais, man injekcijas leido gydytojas, kuris buvo apmokytas pabėgėlių stovykloje“, – pasakojo jis. „Ir užsikrėčiau ŽIV-Aids būtent jo kabinete – nes injekcijas man leido tik jis“.

Gydytojas, apie kurį kalbama, neturėjo leidimo dirbti ir buvo nekvalifikuotas. Neseniai jis buvo nuteistas už netyčinę žmogžudystę daug kartų naudojant tas pačias adatas ir švirkštus.

„Yra kaip yra – gyvenimas ir mirtis yra natūralūs dalykai“, – sakė Momas Hingas, kuris akivaizdžiai neturi nuoskaudų gydytojo atžvilgiu. „Visiškai nesu susirūpinęs dėl savęs. Aš senėju. Dėl ko esu susirūpinęs – tai yra jaunimas“.

Ir jo susirūpinimas turi pagrindo – apie 300 žmonių Roka kaime ir aplink jį buvo diagnozuota ŽIV infekcija. Apie dešimt jų jau mirė nuo AIDS. Lap Hoy, 51-erių moteris, apsilankė pas gydytoją dėl paprasto peršalimo ir temperatūros ir dabar turi ŽIV kartu su kitais jos šeimos nariais. Gydytojas visiems suleido vaistų.

„Mano anūkė buvo užkrėsta, jos mama buvo užkrėsta, ir aš, jos močiutė, taip pat buvau užkrėsta“, - pasakojo ji. Ji nenori, kad gydytojas dar kada nors sugrįžtų į kaimą.

Masinis ŽIV protrūkis prasidėjo prieš keletą metų ir nuo to laiko tauta padarė didelį progresą mažinant šios infekcijos paplitimo lygį. Jiems padėjo užsienio donorai ir nevyriausybinės organizacijos.

Kambodžos vyriausybė paskelbė griežtesnes bausmes leidimo dirbti neturintiems sveikatos apsaugos darbuotojams, kas irgi davė pozityvų efektą. Tačiau tikrasis iššūkis yra pakeisti žmonių suvokimą, nes jie ir toliau aklai tiki gydymo lašelinėmis medicinine galia.