Didžiausiame pasaulyje žuvies turguje – šventykla, aukcionas ir nepamirštama smarvė

Tokijuje veikiantis didžiausias pasaulyje Tsujiki žuvies turgus iškraustomas iš miesto centro valdžios sprendimu. Taip ruošiamasi Tokijo olimpinėms žaidynėms 2020 m.

Įprastai turguje parduodamos jūros gėrybės parduotuvėms ir restoranams, tačiau pastaraisiais metais Tsujiki tapo tikra turistų traukos vieta. Milžiniškas turgus stebina nepaprastu organizuotumu ir nematytais jūrų pasaulio gyviais.

Tsujiki, įkurtas Tokijo centre dar 1935 m., užima didžiulį plotą ir trukdo aplinkiniams gyventojams. Iš vienos jo pusės teka upė Sumida, kitoje – Ginzos rajonas su brangiausiomis parduotuvėmis. Aibė sunkiasvorių mašinų pradeda vežti žuvį į turgų jau trečią ryto, todėl netoli gyvenantys žmonės labai nepatenkinti. Turgus priklauso miesto valdžiai, todėl paskelbtas iškeldinimas – valdininkų sprendimas.

Įvardinamos kelios priežastys: pasiruošimas Tokijo olimpinėms žaidynėms 2020 m., patogesnė naujoji vieta, mažinami transporto kamščiai ir pan.
Tsujiki žuvies turgus nėra skirtas smalsiems turistams ar smulkiems prekeiviams: iš esmės orientuojamasi į didžiuosius prekybos tinklus, restoranus, kavines. Jame penkias dienas per savaitę galima nusipirkti gyvos, šaldytos žuvies.

Norintys pamatyti turgų turistai įleidžiami ne anksčiau kaip 9 valandą ryto, iki tol kantriai laukiama eilėje, stebint pareigūnui. Patekus į vidų, galima vaikščioti ir smalsauti laisvai, be papildomos priežiūros. Prieš atveriant vartus visiems, anksti ryte turguje vyksta žuvų aukcionas. Ten patekti galima tik pasirūpinus leidimais, žmonių skaičius ribojamas, keltis reikia apie 3 val. ryto, tad ne visiems turistams ši dalis pasirodo verta pastangų.

Vaikščiojant po turgų, jautiesi kaip skruzdėlė. Ir šimtai tokių pat skruzdėlių aplink. Tačiau jos visos žino savo funkcijas: kur, kada, kas atvyksta, ko nori, ką perka. Stebina turgaus organizuotumas. Visur juda nedidelės mašinėlės, pagreitinančios susisiekimą ir dėžių su žuvimi transportavimą ilguose koridoriuose.

Žuvies pardavėjai, pjaustytojai visai nesidžiaugia turistų smalsumu: aplink vieną jų, laikantį didžiulį peilį žuviai skersti, susirenka keliolika žmonių ir mirkčioja blykstėmis. Žmogus nusikeikia, apsisuka ir neina: jis čia atėjo dirbti, o ne pozuoti originaliems kadrams.

Lygiai taip, kaip vyrai, aštrius peilius į žuvis smeigia ir moterys. Sėkmingai darbo dienai, iš ryto dažnas japonas užsuka į prie turgaus pastytą šventyklėlę, sukalba maldą ir skimbtelį varpelį: dabar jis pasiruošęs sunkiam darbui.

Įspūdį daro ir jūros gyvūnų kiekis, matomas turguje. Nesunku atpažinti didžiulius šaldytus tunus, krabus, omarus, iki tol nematytas žuvis ir žuveles. Visgi, kai kurie moliuskai kelia abejonių: ar jie tikrai valgomi? Kaip juos paruošti? O priėjus arčiau, paaiškėja, kad šieji.. dar gyvi. Šalia gyvių pakabintos lentelės su paaiškinimais, tačiau tik japoniškai. Skaičiuojama, jog prekyboje kasdien yra apie 400 skirtingų jūros gėrybių rūšių. Kasdienė parduodamų produktų vertė gali siekti ir 20 milijonų eurų.

Aplankyti visą turgų įmanoma, tačiau tikrai užtrunka: jau po po dviejų - trijų valandų vaikščiojimo drabužiai prisigeria žuvies kvapo, apima nuovargis. Batai nepataisomai sugadinti: turguje telkšojusių žuvies kvapo balų aromato neišnaikina net moderniausias valiklis.

Išėjus iš turgaus, poilsiui geriausia prisėsti tiesiog šalia esančiuose restoranuose. Kaip ir Europoje, prie įėjimo į juos kviečia patraukliai apsirengusios merginos ar malonios išvaizdos pagyvenusios damos.

Šviežiausi jūros maisto patiekalai čia garantuoti. Restoranai aptarnauja labai labai greitai: po pasivaikščiojimo turguje išalkusių daug, tad pavalgius skubama prie stalo pasodinti naujus turistus.

Naujoji turgavietė planuojama dvigubai didesnė, su didele mašinų statymo aikštele. Bus dar labiau paisoma saugumo ir higienos reikalavimų. Į turgų bus galima patekti tiesiai iš greitkelio. Planuojamas perkėlimas - jau 2016 m. pabaigoje.