Ką gali dešimtadalis sekundės?

Anot mokslininkų, pirmajam įspūdžiui susidaryti užtenka vos 5 sek. Jį daugiausia lemia žmogaus išvaizda: drabužiai, judesiai, pozos ir mimikos. Tai sudaro apie 55 % aplinkinių nuomonės. 38 % svarbos atitenka balsui – intonacijoms ir tembrui. Ir tik 7 % – pokalbio turiniui.

Tačiau Prinstono universiteto (JAV) dėstytojų atliktas tyrimas pateikia dar griežtesnes išvadas. Pasirodo, žmonėms užtenka vos dešimtadalio sekundės nuspręsti, koks yra ką tik sutiktas nepažįstamasis! Visiems iš 245 tiriamųjų buvo parodyta 66 nepažįstamų žmonių nuotraukos.

Kiekvieną jų tyrimo dalyviai iš pradžių regėjo tik dešimtadalį sekundės. Pažiūrėjus į nuotrauką reikėjo procentais įvertinti, kiek joje esantis asmuo patikimas, patrauklus, agresyvus ir t. t. Vėliau tos pačios nuotraukos parodytos šiek tiek ilgiau. Tiriamieji gavo daugiau laiko pagalvoti ir galbūt pakeisti savo nuomonę. Tačiau jų vertinimai praktiškai nepakito!

Sutinka pagal drabužį, palydi – irgi?

Tiesa, šiame tyrime nebuvo vertinama, kaip nuomonė pasikeistų žmogui prabilus, išgirdus jo intonacijas ir pamačius kūno kalbą. Nesunku suprasti, kokia svarbi būtų kiekviena šių savybių. Ką jau kalbėti apie aprangą, kuri leidžia mums keistis lyg chameleonams. Garsus rusų psichologas A. Bodalevas, norėdamas atskleisti, kaip drabužiai formuoja aplinkinių požiūrį į mus, atliko bandymą.

Į auditoriją, kurioje buvo daug studentų, pakvietė nepažįstamus „dėstytojus“. Vienas jų buvo apsivilkęs darbininko kombinezonu, kitas – sportine apranga, trečias – karininko uniforma. Į darbininką studentai nekreipė jokio dėmesio. Net kai jis prisistatė esąs dėstytojas ir ėmė skaityti paskaitą, klausytojai nenurimo.

Sportine apranga vilkinčiam „dėstytojui“ sekėsi šiek tiek geriau, tačiau atkreipti studentų dėmesį irgi prireikė pastangų. Kaip ir buvo galima tikėtis, įėjus kariškiui, auditorija iškart nurimo, jam pradėjus kalbėti atidžiai sukluso. Tačiau studentai nepatikėjo, kad jis yra dėstytojas, daugiau klausinėjo ir manė, jog tai – pokštas.

Apgalvota žinutė

Kokias išvadas galime padaryti iš šio eksperimento? Ogi tai, kad mūsų apranga turi atitikti socialinę aplinką, kurioje esame. Galima numoti ranka – esą tegul mus vertina pagal protą, o ne pagal išvaizdą. Tačiau kūnas ir drabužiai yra labai iškalbingi, net jeigu to nenorime. Todėl kur kas išmintingiau apgalvoti, kokią žinutę siunčiame, ir stengtis, kad dešimtadalis sekundės prasidėtų su šypsena veide.

Taip pat vertėtų pagalvoti ir apie vietą, kurioje vyks pirmasis susitikimas su nauju žmogumi. Pakenkti arba padėti gali netgi šalia esantys nepažįstamieji ar tiesiog pačios vietos paskirtis. Nesunku numatyti, kaip skirsis nuomonė apie vyriškį, jeigu jis aklam pasimatymui damą pakvies į triukšmingą barą arba šiuolaikinio meno muziejų...

Antrojo įspūdžio formavimas

Taigi teisingą pirmąjį įspūdį padaryti gana sunku. Ar įmanoma jį pakeisti? Tyrėjai šiek tiek vilties palieka netgi blogiausią įspūdį palikusiems žmonėms. Tačiau lengva tikrai nebus. Pirmoji nuomonė apie žmogų persekioja jį tarsi šešėlis. Net jei nemalonų įspūdį palikusį bendradarbį sutiksite bažnyčioje, nuomonės apie jį tikrai nepakeisite.

Tam reikės šiek tiek laiko. Tiems, kurie jaučiasi nepelnytai nuvertinti, derėtų išlikti savimi, būti nuoširdiems, jokiu būdu netapti pernelyg maloniems ir nesiaiškinti dėl to, kas buvo. Atminkite – visiems įtikti neįmanoma. Pirmasis įspūdis priklauso ne tik nuo konkretaus žmogaus, bet ir nuo jį vertinančio asmens įsitikinimų, išankstinės nuomonės, galbūt netgi nuotaikos...

Psichologas, neurolingvistinio programavimo treneris Vitoldas Masalskis.

- Vieni tyrimai rodo, jog pirmasis įspūdis susiformuoja per 5 sek., kiti – kad vos per dešimtadalį sekundės. Ką apie tai manote?

- Pirmosios sekundės išties svarbios. Sutikę naują žmogų intuityviai jaučiame jam simpatiją arba antipatiją.

Tačiau tikslesnis įspūdis susiformuoja per pirmąsias kelias minutes. Išskirčiau dar ir trečią lygmenį, nes nuomonė apie naują pažįstamąjį toliau formuojasi pirmosiomis savaitėmis, mėnesiais.

- Ar iš tikrųjų žmogaus išvaizda ir apranga daro stebuklus?

- Visų pirma nepažįstamą žmogų vertiname vizualiai. Todėl pirmosiomis sekundėmis apranga ir išvaizda daro didžiulę įtaką. Asmens drabužiai atskleidžia jo vertybes ir pomėgius. Tačiau užmezgus pokalbį svarbiau tampa bendravimo maniera, intonacijos, t. y. kaip žmogus kalba.

Tuomet nesąmoningai lyginame, ar tai, ką pamanėme apie žmogų į jį žiūrėdami, atitinka tai, ką girdime. Bėgant laikui įspūdį apie žmogų šiek tiek keičiame, vertindami jo poelgius ir sprendimus: ar tai, ką jis šneka, atitinka tai, ką daro.

- Kaip kurti savo įvaizdį, kad pirmasis įspūdis būtų puikus?

- Nepriklausomai nuo to, ar bandome sąmoningai kurti savo įvaizdį, ar ne, tam tikrą įspūdį kitiems žmonėms vis tiek paliekame. Taigi pagalvoti, kaip aplinkiniai vertina mus ir ką daryti, kad jų nuomonė pasikeistų, išties naudinga. Tačiau persistengti nederėtų.

Vertėtų pamąstyti – kiek tai, ką žmogus demonstruoja, atitinka tikrovę. Jeigu neatitinka, aplinkiniai tai puikiai pastebi: žmogus jaučiasi nejaukiai vilkėdamas tam tikrus drabužius arba dar blogiau – kelia juoką.

Taigi reikėtų aiškiai žinoti, kam ir kokiu tikslu formuojame įvaizdį. Jeigu tai darbo pokalbis, reikės vienokio stiliaus aprangos, jei jaunuolis nori pritapti prie kitų bendraamžių, turės rinktis kitokį stilių. Jeigu mergina eina į pasimatymą, jos išvaizda taip pat daug ką išduoda apie ją, formuoja tam tikrą požiūrį į save.

Vaikinas pagal tai sprendžia, ko galima tikėtis iš tokios merginos. Tiesa, kai kurie pasirenka neteisingą įvaizdį, nes neskiria dviejų svarbių dalykų. Pirma – kaip jie įsivaizduoja, kokius juos nori matyti, pavyzdžiui, darbe. Antra – kokius juos iš tikrųjų nori matyti. Jeigu abejojate, apsidairykite, kaip atrodo ir elgiasi jūsų bendramoksliai, bendradarbiai, galų gale pats vadovas.

- Kaip išmokti elgtis teisingai?

- Visi išeidami iš namų pažiūrite, ar atrodote tvarkingai. Šiuo veidrodžio principu pasinaudokite ir tikrindami, kokį įspūdį keliate kitiems. Kaip žmonės reaguoja į jūsų žodžius? Kokių rezultatų pasiekiate? Ar pavyksta lengvai megzti pažintis ir t. t.

Drąsiai keičiame drabužius, batus ar šukuoseną, jeigu veidrodyje pamatome, kad jie mums netinka. Tad kodėl bijome tokiame „socialiniame veidrodyje“ pamatyti ir netinkamas savo savybes? Tiesa, reikėtų būti kantriems, nes pokyčiams reikia laiko.