Eglė Jackaitė
Aktorė Eglė Jackaitė studentavimo laikais pirko drabužių iš „antrų rankų“ parduotuvių. Tačiau dabar moteris yra atsargesnė ir jau seniai tokiose vietose nebeapsiperka. „Nebenoriu pirkti tokių drabužių, nes nežinau, kokia žmogaus, vilkėjusio tuos drabužius, aura, kaip jis gyveno, galbūt vilkėdamas juos mirė... Tiesiog nenoriu pasiimti negatyvios energijos ar suteikti jos savo vaikams, juk skalbdamas drabužį jame esančios energijos neišplausi, – teigia Eglė. – Anksčiau pirkdavau iš dėvėtų drabužių parduotuvių ir atrodė, kad viskas gerai – juk drabužis ir nebrangiai kainuoja, ir atrodo naujas bei kokybiškas. Tačiau puikiai suprantu žmones, ypač pensininkus, kurie apsiperka tokiose parduotuvėse – dabar toks metas, tiesiog nėra kitos išeities. Tad kai yra galimybė įsigyti kažką pigiau, žmogus taip ir padaro.“

E. Jackaitė taip pat prisibijo įsigyti daiktų ir iš sendaikčių turgaus ar antikvariato. „Vėlgi nežinau, kur tas daiktas buvo, pas ką stovėjo. Turėjau panašios patirties su paveikslais ir žinau, kad daiktuose, ypač senuose, susikaupusi energija – labai stipri. O kokia ta energija – aš nežinau, todėl reikia elgtis išties atsargiai. Todėl neperku nei dėvėtų drabužių, nei daiktų iš antikvariato“, – savo nuomonę dėstė aktorė.

Tačiau dėl daiktų ar drabužių skolinimosi Eglė nėra tokia kategoriška, ypač jei skolinamasi iš pažįstamo žmogaus. Paauglystėje aktorė keisdavosi su draugėmis drabužiais, jos nuomone, taip daro dažnas paauglys. „Draugei duodavau kažką savo, o draugė – man. Dabar taip nesielgiu, bet toleruoju skolinimąsi iš pažįstamo žmogaus“, – pokalbį baigė žinoma Lietuvos aktorė.

Mėgsta viską, kas sena

Ingrida Kazlauskaitė
Dainingoji Ingrida Kazlauskaitė neslėpdama papasakojo, kad mokyklos laikais lankydavosi dėvėtų drabužių parduotuvėse prieš eidama į karnavalus, kuriuose reikėdavo atitinkamai apsirengti. Taip pat mergina atskleidė, jog garsusis stilistas Mantas Petruškevičius yra pašnibždėjęs, kad jis pats apsilanko dėvėtų drabužių parduotuvėse, norėdamas surasti kažką įdomaus, pavyzdžiui, fotosesijai, ir neretai aptinka netgi vardinių drabužių.

„Tokias vietas, kur galima rasti kažką gero ir įdomaus, reikia žinoti. Aš jų nežinau. Pati renkuosi prekybos centrus ar šiaip parduotuves. Būna, kad draugės, kurios žino mano skonį, ką nors man nuperka viešėdamos užsienyje, – pasakojo Ingrida. – O kas dėl sendaikčių, esame su mama apsilankiusios tokiame turguje Kaune. Pirkome kiemui skirtų daiktų – vežimo ratą, šiaudų smulkinimo aparatą, senas svarstykles. Kartais apsilankau ir antikvarinių daiktų parduotuvėse.“

Mergina sako mėgstanti visa, kas sena. Jai nebūtų gėda užsukti ir į „Humaną“. Jeigu tik žinotų gerų dėvėtų drabužių parduotuvių, būtinai ten apsilankytų. „Aš esu tikra rakandininkė, tad mielai pasikuičiu tokiose vietose. Kai lankiausi Prancūzijoje, užsukusi į sendaikčių ar antikvarinių daiktų parduotuvę tiesiog drebėdavau, kaip visko norėdavau. Ir visai nesvarbu, ar tai paveikslas, rėmas, veidrodis ar senovinis kavinukas. Mane žavi tokie daiktai“, – neslėpė I. Kazlauskaitė.

Ingrida taip pat pasakojo, kad su mama – dainininke Liveta Kazlauskiene – kartais keičiasi drabužiais, tačiau mokyklos laikais to nedarydavo – iš bendraklasių drabužių nesiskolindavo ir jais nesikeisdavo.

Užaugo tarp antikvarinių baldų

Egmontas Bžeskas
Muzikos grupių prodiuseris Egmontas Bžeskas apsipirkdavo dėvėtų drabužių parduotuvėse studijų laikais, kai mokėsi Dailės akademijoje. O štai sceninius drabužius ir aksesuarus savo prodiusuojamoms grupėms ir atlikėjams Egmontas perka tik naujus.

Vyras sako užaugęs tarp antikvarinių baldų. „Mano tėvai labai domėjosi antikvariniais daiktais. Visi mūsų namai buvo apstatyti antikvariniais baldais, todėl pats savo namus įsirengiau visiškai kitaip, be jokių senienų. Man labiau patinka nenusėdėtos kėdės ir viskas, kas nauja. Nenoriu, kad mano įsigyti baldai, daiktai ar drabužiai turėtų savo istoriją, todėl nesilankau ir sendaikčių turguje“, – pasakojo E. Bžeskas.

Paklaustas, ar kada nors yra keitęsis daiktais ar drabužiais, Egmontas atsakė, kad, kai priklausė grupei „Naujieji lietuviai“, jos nariai dažnai keisdavosi koncertiniais marškinėliais. „Beje, turiu nemažai mūsų gerbėjų megztinių ir marškinėlių“, – juokdamasis baigė pokalbį žinomas prodiuseris.