„Kieta“ nuomonė iš šalies: tatuiruotės - tiesiog kvaila užgaida?

Kalbinome Arvydą, Kaune labiau žinomą Korso slapyvardžiu, – žmogų, puikiai išmanantį apie Lietuvoje daromas tatuiruotes ir jų paplitimą. Pradėjus pokalbį ši, į gyvenimą drąsiai žvelgianti ir svarios patirties sukaupusi, asmenybė pasidalijo mintimis apie tautybių skirtumus, nurodė, ko Lietuvai trūksta, ko reikėtų pasimokyti iš kitų šalių.

„Kieta“ nuomonė iš šalies

„Negaliu pasakyti, kad visos tautos man priimtinos. Sakykime, anksčiau žavėjausi slavų tauta, bet, atėjus tai negatyviai valdžiai ir pamačius jos vykdomą politiką, tai pasikeitė. Tačiau kalbant apie pačius žmones, jie man yra labai artimi: nuoširdesni, turiu daug draugų ukrainiečių, gruzinų ir rusų. Taip, slavai man artimi. Gyvenimo fokusuotė yra pasikeitusi: žmonės jau žiūri europietiškai, moderniai. Man artimas jų požiūris, gyvensena. Lietuvoje, žinoma, irgi yra labai įdomių ir gerų žmonių, tačiau jie visai kitokie“,- sako Arvydas.

Tatuiruočių meistrą rado Ukrainoje

Pašnekovo pasiteiravus, ar galima sakyti, kad jis nepasitiki lietuviais, jis atsako, kad taip nėra, tačiau tatuiruočių darymo techniką jis atrado svetur. „Reikalingų asmenų visada ieškoma pagal rekomendacijas, tatuiruočių meistrai – ne išimtis. Jeigu žmogus yra užsirekomendavęs − geras, nuoširdus, dėmesingas, sąžiningas, darbštus, savo darbą atlieka laiku – tai tenkina abi puses. Taip pat dažnai tarp tų „meistrų“ pasitaiko kvailų aplinkybių: kai negali padaryti vienokio ar kitokio piešinio, braižo, prasideda įvairūs pasiteisinimai. Tada aš iškart įžvelgiu kažkokią suktybę. Tokiuose žmonėse maža atvirumo ir nuoširdumo. Vienas tatuiruočių meistras, kaunietis, toks ir buvo – suktas, netikras... “

Arvydas teigia, kad negalima pervertinti žmonių. Jie pajaučia per dideles pagyras, susidomėjimą, liaupses (pelnytas ar ne). Arvydas tai vadina „sparnų užsiauginimu“: „Žmogui juos kažkas prilipdo arba jis pats juos prisilipdo ir pradeda skraidyti padebesiais. O gyvenime, iš tikrųjų, ilgai ir kantriai reikia įrodinėti savo vertę. Ypač jeigu tu esi menininkas. Būna, žmogus padaro keletą darbų, kažkas parašė, pasidalijo „Facebook“ ar „Instagram“ tinkluose ir štai, tai − jau šedevras, o jis – supermeistras! Paskui tas pats „meistras“ nesilaiko žodžio, kelia įkainius, pridaro klaidų, o vėliau pradeda įrodinėti, kad tu pats to norėjai...“

Tatuiruotėms reikalinga branda

Paklaustas apie tatuiruočių idėją ir esmę jam pačiam, vaikinas atvirauja: „Tatuiruotės idėją brandinau ilgą laiką, maždaug dešimt metų. Tačiau pirmąją pasidariau tik prieš dvejus metus. Ilgai galvojau: ar to reikia, gal tai tik kvailas mados reikalas? Tai man nėra saviraiška – va, imti ir rodyti kiekvienam sutiktam.

Susiklostė, kad pagal draugų rekomendacijas teko vykti į Kijevą. Ten sutikau ganėtinai jaunų tatuiruočių meistrų. Atradau labai pozityvų vaikinuką, kuris išsiskyrė savo darbais. Jis – baigęs architektūrą, kažkaip pragyventi reikėjo... Galiausiai, išmokęs šio meno, jis pradėjo daryti tatuiruotes.“

Arvydas, pamatęs jo darbus, kruopštumą ir kokybę, smulkmenišką detalių išraišką, minties perteikimą, išlavintą jo ranką ir supratimą, susižavėjo ir nusprendė įgyvendinti subrandintą idėją.

Dabartinės mados

Apie dabartines tatuiruočių madas meistras atsiliepia: „Dabar madinga prisipiešti kažkokių vabalų, drambliukų. Po dešimt metų šios tatuiruotės bus niekinės.

Man tatuiruotė turi būti padaryta idealiai − tarsi žiūrėtum į P. Pikaso piešinį. Apgalvotai, prasmingai...

Tai – meno kūrinys, kuris turi būti be galo kruopščiai perteiktas ant kūno. Juk turime tik vieną kūną, todėl ir tatuiruotė turi atrodyti preciziškai. Reikia tokios tatuiruotės, kad svetima akis, pamačiusi ją, galėtų pradėti brandinti mintį apie savo tatuiruotę.“

Tatuiruotėse – daug simbolikos

Arvydas pasakoja: „Pirmoji tatuiruotė – tai mano paties asmenybė, atskleista per zodiako ženklą. Sugalvojau, kad liūtui įdėtų ir raudoną širdį. Mano charakteris yra labai atviras: esu, jeigu reikia, ir labai pykstantis, ir labai besidžiaugiantis. Kitoks negaliu būti.
Antroji mano tatuiruotė – gyvenimo labirinto ir medžių kompozicija. Gyvenimo labirintas baigia miško paunksmę. Baigimas nėra griežtas: panaudota visai kita technologija.

Tatuiruotėse galima atrasti labai daug simbolių. Tarkime, šioje tatuiruotėje pavaizduotos eglės iš Bavarijos Tiuringijos regiono. Tai – romėnų ir germanų kautynių vieta. Tie miškai turi kažkokios mistikos... Meistras sugalvojo egles papildyti varnų simbolika. Varnas – mitinis paukštis, kuris yra be galo išmintingas. Jį karžygiai siejo su karo laukų mūšių sėkme ir gyvenimu šiandien bei rytoj. Varnai, manoma, galėdavo nuspėti, kas laukia mūšyje...“

Situacija Lietuvoje nėra bloga

Lietuvoje taip pat galima rasti gerų meistrų: „Tikrai teko ne kartą girdėti apie tokius. Tačiau aš pats nesu susitikęs su šiais žmonėmis. Žinau savo žmogų, kuriuo pasitikiu ir tikiu, kad jis padarys kokybišką ir gerą kūrinį. Taip pat kaina dažnai yra priimtinesnė užsienyje nei čia, Lietuvoje.

Mąstau ir apie naujas tatuiruotes. Tik mane jau stabdo artimieji. Turiu keletą sumanymų, kuriuos dar brandinu ir noriu patobulinti.
Manau, tatuiruotės yra ir psichologija, ir žmogaus branda. Viskas turi ateiti kartu, nes tai nešiosi visą gyvenimą. Tatuiruotė turi turėti prasmę ir charakterį. Kaip ir tatuiruočių meistrai.“